Atogrąža į pagonybę ir kiti Sigito Gedos, Broniaus Kutavičiaus kūrybinės laisvės proveržiai

LTStraipsnis skirtas kūrybiniam dviejų iškilių Lietuvos tautiškai angažuoto meno lyderių Sigito Gedos ir Broniaus Kutavičiaus dialogui, prieš kelis dešimtmečius jiems pradėjus sąmoningai atsiriboti nuo oficialiosios ideologijos reikalavimų, atskleisti pagoniškas lietuvių kultūros tradicijos versmes ir naudotis dvasiniais kitų civilizacijų meno tradicijų lobiais. „Posūkyje“ į pagonybę buvo ypač svarbi daugiasluoksnė archajizuota pirmapradė sinkretinė kūrybinė raiška, kuri pasirodė dvasiškai artima ir Gedos bendražygio Kutavičiaus naujų muzikinės išraiškos priemonių ieškojimams. Todėl meninės jų programos tuomet tarsi plėtojosi viena kryptimi, o meniškai traktuojama pagonybė kūrybinėmis jų pastangomis dramatišku laikų skrespjūviu gaivališkai įsiveržė į mūsų poezijos ir muzikos pasaulį ir kreipė jį tautiškumo linkme. Kita vertus, minėtas rėmimasis lietuviškąja pagonybe buvo drąsus tautiškai angažuotų menininkų kūrybinės laisvės proveržis, niūraus sovietmečio sąlygomis inspiravęs nepriklausomos Lietuvos valstybės idealo atgimimą. Šį beveik disidentinį naujos neoarchajinės pirmapradės meninės raiškos būdą, tenka pripažinti, tuomet menininkams pavykdavo organiškai ir aukštu meniniu lygiu išskleisti itin retai, nes, sovietų valdžiai įsitvirtinus Lietuvoje, literatūra, poezija, muzika turėjo prisitaikyti ideologiškai, apdainuoti „tėviškėlės grožį“ ir kitus leistinus dalykus. Tačiau iš tiesų tarp vidinio kūrėjo balso ir tikrovės, istorijos ir dabarties, ideologinių apribojimų ir laisvų kūrybinės dvasios polėkių žiojėjo praraja, kurią nedaug kas ryžosi įvardyti, o kai kurie socialiai ir kultūriškai angažuoti talentingi nonkonformistinės pakraipos menininkai, pavyzdžiui, Geda, Kutavičius - sugebėjo peržengti. [Iš straipsnio, p. 311]Reikšminiai žodžiai: Geda; Kutavičius; Menų saveika; Valstybingumo siekis; Poezija; Muzikos erdvė; Apokalipsė; Minimalizmas; Tautų prisikėlimas; Geda; Kutavičius; Interaction of arts; Poetry; Music space; Apocalypse; Minimalism; Resurrection of the nations; Lithuania.

ENThe loss of statehood for Lithuania, which was incorporated into the Soviet Union after the Second World War, was a deep critical turn of history which could be responded by only the greatest poets who break the conditions of the time with the help of the power of their talent. Such was Sigitas Geda (1943-2008) who burst into the freedom of the word already in the 6-7th decades and opened to his contemporaries the spirit of different Lithuania, the depths of history, relations with the ancient civilizations and the possibility of a different historic way. Nearness of nature, which is especially close to archetypical emotional attitude of the Lithuanian, fatally and not distinguishingly related the poet to the composer Bronius Kutavičius (*1932) and released his music forms into the new phenomenon - pagan avant-gardism (the term of a musicologist Inga Jasinskaitė-Jankauskienė). Then there open the spaces and the freedom of sounds coincide with the word and the spirit raises from “The Nostalgia that Blooms in Pools“ (B. Kutavičius “Minor Performance“, poem of S. Geda, 1975), overflows in “glacier psalms“ (Pantheistic oratorio, poem of S. Geda, 1970). Their fundamental work, which evoked history and started changing and rebuilding with the help of pagan magic touch the perspective of the thought of the Lithuanians, was oratorio “Last Pagan Rituals“ (for the choir, soloist, organ and horns, 1978) where there is a collapse of two rumble spaces: Lithuanian - appealing in powers of nature and Christian - organ chorale.This interface is sort of projection into the apocalypse, which is experienced by the nation during the dusk of history, as well as into its resurrection. Historic modernism or the invasion of history into the present is best reflected in B. Kutavičius muska per dramma “Throstle - a Green Bird“ (1981) written according to the poem “Throstle” (1967) of S. Gedas“ The proceeding of music of B. Kutavičius (static dramaturgy) calls for the new dynamism of time - space, magic spiritual attraction and creates a special historic mission of Baltic minimalism. According to the composer, he was inspired by the “images of music” of the poetry of S. Geda and unanswered questions. The poet opened the gate into the spirit of Eastern world, “Icing of Europe”, depths of civilizations, destinies of other nations and uncompleted history. The works of the 7-8th decades of Geda and Kutavičius became a particular “opening of the spaces” - project of freedom for Lithuania which helped realizing its aim for nationhood. [From the publication]

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts