LTStraipsnyje aptariamas Sigito Gedos atliktas Dantės Dieviškosios komedijos vertimas. Trumpai apžvelgiama Dantės vertimų į lietuvių kalbą istorija. Remiamasi paties vertėjo mintimis („versti poezijos dvasią, o ne žodžius ir frazes“), lietuvių literatūros tyrinėtojų įžvalgomis, Walterio Benjamino vertimo teorija, kurioje akcentuojama ištikimybės originalui ir vertėjo laisvės skirtis. Konkrečiai analizei pasirinkta pirmoji Dantės poemos giesmė - struktūrinis viso kūrinio pagrindas. Konstatuojama, kad Dantės sumanymo užmojis vertėją išlaisvino bei jam sudarė galimybes kūrybiškai pasinaudoti lietuvių kalbos turtingumu ir vaizdingumu. Daroma išvada, kad Gedai geriau pavyko perteikti kūniškąją poemos subjekto patirtį. [Iš straipsnio, p. 303]Reikšminiai žodžiai: Sigitas Geda; Dantė; Vertimas; Poezijos dvasia; Ištikimybė originalui; Vertėjo laisvė; Viduramžių žmogaus pasaulėjauta; Sielos ir kūno dualizmas; Sigitas Geda; Dante; Translation; Spirit of poetry; Loyalty to the original; Freedom of translation; Worldview of the medieval man; Dualism of soul and body.