LTStraipsnyje lyginamuoju požiūriu nagrinėjami Japonijos filosofo Hoseki Shin’ichi Hisamatsu ir Martino Heideggerio filosofiniai darbai, kuriuose išryškinamos Rytų Azijos ir Vakarų mąstymo tradicijų rezultatyvaus tarpkultūrinio dialogo galimybės. Hisamatsu dzenbudizmo analizė ir Heideggerio pagrindinių mąstymo principų aptarimas straipsnio pabaigoje papildomas Heideggerio mokinio iš Japonijos Kōichi Tsujimura dzeno pavyzdžiais, kurie atskleidžia sąsajas tarp gelminių Heideggerio naujojo mąstymo ir dzenbudizmo praktinės tradicijos pagrindų. Autorius įrodinėja, kad Rytų Azijos mąstymo tradicijų paveiktas Heideggeris ne tik neredukuoja dzenbudistinės tradicijos taip, kaip tai daro Vakarų dualistinė metafizika, bet ir atveria naujas galimybes giliau pažvelgti į senąsias Japonijos kultūros gelmes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rytų-Vakarų dialogas; Komparatyvistinė filosofija; Hisamatsu; Heideggeris; Tsuimura; Easter-Western dialogue; Comparative philosophy; Heidegger; Hisamatsu; Tsujimura.
ENArticle compares the philosophical work of the Japanese philosopher Hoseki Shin’ichi Hisamatsu and that of Martin Heidegger. The article shows that one can find possibilities for fruitful intercultural dialogue between East Asia and Western thought traditions. At the end of this article I provide i Zen Buddhism samples of Heidegger’s Japanese pupil, Kōichi Tsujimura. Those samples together with Hisamatsu’s work reveals agreement between the deep fundaments of Heidegger’s new thinking and those of Zen Buddhism‘s practical tradition. The main purpose of the article is to show that Heidegger’s new thinking does not reduce the significance of the tradition of Zen Buddhism, as Western dualistic metaphysics does. But even more, it opens new possibilities for a deeper understanding of an old Japanese cultural heritage. [From the publication]