Pozityvios sveikatos pokyčiai stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu

LTStraipsnyje analizuojami pozityvios sveikatos pokyčiai, vertinami gyvenimo kokybės rodikliais, bei jų sąsajos su klinikiniais ir sociodemografiniais veiksniais stacionarinio depresijų gydymo laikotarpiu. Tiriamųjų kontingentą sudarė 50 psichiatrijos ligoninėje besigydančių pacientų, 37 (74%) moterys ir 13 (26%) vyrų, amžiaus vidurkis 45,0±13,2 metų. Šiems ligoniams buvo diagnozuota depresinio spektro sutrikimų. Tiriamieji buvo apklausti per pirmas 5 gydimosi ligoninėje dienas ir gydymo pabaigoje, naudojant lietuvių kalba adaptuotas PSO metodikas: standartizuotą depresijos interviu CIDI-SF, THE WHOQOL-BREF gyvenimo kokybės klausimyną bei specialiai sudarytą struktūruotą interviu depresijos kitimams vertinti. Tyrimo rezultatai parodė, jog stacionarinio gydymo laikotarpiu ne tik nyksta klinikiniai depresijos požymiai, bet ir reikšmingai keičiasi pozityvios sveikatos aspektai: gerėja bendras gyvenimo kokybės vertinimas, didėja pasitenkinimas bendrąja sveikata, fizine sveikata, psichologine gerove, socialiniais santykiais ir aplinka. Blogesni gyvenimo kokybės vertinimai buvo susiję su vyresniu amžiumi, kitomis somatinėmis ligomis, dažnesniu stacionariniu gydymu praeityje, labiau išreikštu liūdesiu ir interesų sumažėjimu gydymo pradžioje. Gyvenimo kokybės sričių vertinimai patikimai neigiamai koreliavo su depresijos požymių skaičiumi ir gydymo pradžioje, ir pabaigoje. Tiriamieji, kurių depresija gydymo pabaigoje keitėsi mažiau, blogiau vertino visas gyvenimo kokybės sritis gydymo pabaigoje bei fizinę ir psichologinę sveikatą gydymo pradžioje. [...]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Pozityvi sveikata; Gyvenimo kokybė; Depresija; Stacionarinis gydymas; Positive health; Quality of life; Depression; Inpatient treatment.

ENThe article analyses changes in positive health, evaluates indicators of life quality and their relationship with clinical and sociodemographic factors during in-patient treatment of depression. The contingency under study consisted of 50 patients undergoing treatment in a mental hospital, 37 (74%) females and 13 (26%) males, the average age being 45.0±13.2 years. These patients were diagnosed to have depression spectrum disorders. The patients under study were interviewed during the first five days of treatment at hospital and at the end of treatment using the PSO methods adapted in the Lithuanian language: standardised depression interview CIDI-SF, THE WHOQOL-BREF life quality questionnaire and a specially compiled structured interview to evaluate changes in depression. The research results showed that during the period of in-patient treatment not only clinical symptoms of depression disappeared but aspects of positive health also changed: a general evaluation of life quality improved, satisfaction with general health, physical health, psychological wellbeing, social relations and the environment increased. Worse evaluations of life quality were related to older age, other somatic diseases, and more frequent treatment in the past, more expressed sadness and a decrease in interests at the beginning of treatment. Evaluation of the spheres of life quality correlated reliably negatively with the number of depression symptoms both at the beginning and at the end of treatment. The patients under investigation whose depression changed less at the end of treatment evaluated all spheres of life quality worse at the end of treatment and physical and psychological health at the beginning of treatment.