Changes in depression and quality of life during inpatient treatment of depression

LTTikslas. Įvertinti depresijos simptomų ir gyvenimo kokybės pokyčius stacionarinio gydymo laikotarpiu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 87 pacientai ištirti per pirmąsias penkias stacionarinio gydymo dienas ir stacionarinio gydymo pabaigoje, naudojant CIDI-SF (angl. Composite International Diagnostic Interview Short Form), struktūrizuotą interviu depresijos požymiams vertinti, bei WHOQOL-BREF (angl. World Health Organization Quality of Life Abbreviated Questionaire) gyvenimo kokybės klausimyną. Rezultatai. Stacionarinio gydymo laikotarpiu reikšmingai mažėja depresijos simptomų dažnumas ir intensyvumas, gerėja gyvenimo kokybė. Nepaisant to, daugelis tiriamųjų visiškai nepasveiksta. Daugiau kaip pusė tiriamųjų išrašymo metu skundėsi dešimčia ar daugiau išlikusių simptomų. Moterys ir vyrai gydymo pradžioje skyrėsi depresijos simptomų skaičiumi ir intensyvumu, tačiau nesiskyrė gydymo rezultatais. Vyresnis amžius, gretutinės somatinės ligos, didesnis depresijos simptomų skaičius gydymo pradžioje, CIDI-SF patvirtintas didžiosios depresijos epizodas ir bloga gyvenimo kokybė – visa tai susiję su blogesniais gydymo rezultatais. Daugiamatės tiesinės regresijos rezultatai parodė, jog CIDI-SF patvirtintas didžiosios depresijos epizodas ir gyvenimo kokybės vertinimai geriausiai prognozuoja gydymo rezultatus. Išvada. Gyvenimo kokybės rodiklių įtraukimas į depresija sergančiųjų klinikinį įvertinimą stacionarinio gydymo laikotarpiu gali būti naudingas siekiant išsamiau įvertinti ligonio būseną bei numatyti gydymo rezultatus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Depresija; Gyvenimo kokybė; Stacionarinis gydymas; Depression; Quality of life; Inpatient treatment.

ENThe aim is to assess changes in the symptoms of depression and the life quality during the period of stationary treatment. 87 patients were examined during the first five days of stationary treatment and the end of stationary treatment using the Composite International Diagnostic Interview Short Form for the assessment of the symptoms of depression and the World Health Organization Quality of Life Abbreviated Questionnaire. The research shows that the frequency and intensity of the symptoms of depression re significantly reduced and the quality of life increases during the period of stationary treatment. Nevertheless, most of the subjects did not fully recover. More than half of the subjects complained about ten or more remaining symptoms at the time of their discharge. Women and men differed in terms of the number and the intensity of the symptoms of depression at the beginning of the treatment but did not differ in terms of the results of the treatment. Older age, contiguous somatic diseases, a larger number of the symptoms at the beginning of the treatment, the major depression episode (according the CIDI-SF) and the poor quality of life were all related to the poorer results of the treatment. The results of the multidimensional linear regression showed that the CIDI-SF’s major depression episode and the assessments of the quality of life are the best indicators of the potential success of the treatment. Therefore, the inclusion of the quality of life indicators into the clinical assessment of the depressed during the period of stationary treatment may be useful for a more comprehensive examination of the patients’ condition and predicting the results of treatment.