Tuštumos samprata konfucianizmo mąstymo tradicijoje

LTStraipsnyje nagrinėjama, kuo yra savita konfucianistinė tuštumos samprata. Parodoma, kad nors konfucianizme tuštumos problematikai buvo skiriama mažiau dėmesio negu tokiose kinų mąstymo tradicijose kaip daoizmas bei čanbudizmas, tačiau ši problematika konfucianistams nebuvo visiškai svetima. Išryškinami sąlyčio taškai tarp kunfucianistinės, budistinės ir daoistinės tuštumos sampratų. Daugiausia dėmesio skiriama tų konfucianistų kūrybai, kurie tuštumą pavertė viena pagrindinių savo filosofinių koncepcijų sąvokų. Nagrinėdama Xunzi požiūrį į tuščią sąmonę, autorė svarsto, kuo savita jo tuščio bei ramaus širdies-proto samprata. Svarstant apie Xunzi tuščios sąmonės sampratą kaip atvirą ir neužbaigtą, išryškinami jos ir budistinės, daoistinės bei Vakarų fenomenologams būdingos sąmonės sampratų panašumai. Nagrinėjant beformės „Didžiosios tuštumos“ (Tàixū) sampratą neokonfucianisto Zhanzai filosofijoje, parodoma kaip šis filosofas atsisakė tuštumos kaip Nesaties interpretacijos ir plėtojo sampratą, kad tuštumą persmelkia gyvybinė energiją (qì). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konfucianizmas; Daoizmas; Budizmas; Fenomenologija; Tuščia sąmonė; Confucianism; Taoism; Buddhism; Phenomenology; Empty consciousness.

ENPaper analyzes the Confucian concept of emptiness. The author shows that while Confucian authors showed less attention toward topic of emptiness than for example adepts of Daoism and Chan Buddhism, this problem for Confucians was not completely unknown. Confucianism and Daoism appeared approximately at the same time and in a quite similar cultural context. Therefore, the author looks for mutual influences in their interpretation of emptiness. The main attention is focused toward those Confucian authors who turned emptiness into one of the central philosophical concepts. While analyzing the attitude of Xunzi towards empty consciousness, the author highlights the main point of his empty heart-mind concept. The concept of Xunzi of consciousness as empty and therefore open and undefined is compared with analogues from Buddhism, Daoism and Western phenomenological tradition. Analyzis of Zhangzai’s conception of Great Emptiness (Taixu)as a substance which gives shape to all things in Universe shows that for this philosopher emptiness is associated not with void but with potential, vital energy (Qi). [From the publication]