Vaikų globos namų auklėtinių socialinis-kognityvinis patyrimas: problemos, sunkumai, sprendimai.

LTŠio darbo tikslas – teoriniu ir praktiniu aspektais atskleisti bešeimio vaiko sociolinio – kognityvinio patyrimo pedagoginio panaudojimo galimybes ugdymosi procese. Objektas – 7-9 m. vaikų globos namų auklėtinio socialinis kognityvinis patyrimas. Išvados: 1. Bešeimio vaiko socialiniam – kognityviniam patyrimui, jo asmenybės brandai turi įtakos artimiausia socialinė aplinka. Vaikui kaupiant patirtį, prioritetas teikiamas šeimai; 2. Vaikų globos institucijoms tenka pagalbinės funkcijos. Viena iš jų – labiau individualizuoti kiekvieno vaiko pažinimo būdus; 3. Organizuojant vaikų gyvenimą globos institucijoje, pedagogams privalu kuo geriau pažinti kiekvieną ugdytinį, jo šeimą, jo turimą socialinę – kognityvinę patirtį ir suteikti jam maksimalią laisvę lavėti. Naują patyrimą pageidaujama sieti su jau turimu. 4. Atlikta tyrimo analizė parodė, kad pedagogai nepakankamai įvertina bešeimių vaikų socialinio – kognityvinio patyrimo svarbą ugdymo(si) procese.Reikšminiai žodžiai: Vaikų globos namų auklėtiniai; Socialinis-kognityvinis patyrimas; Children without a family in guardenship institutions; Social-cognitive experience.

ENThe society and the state should ensure conditions for the development of the children without a family that would enable them to support the society in a physical, moral and material way in the future. Therefore, the research of problems of children without families is a topical problem today and will remain topical in the future. An analysis of results of the survey and conclusions supplement the science of education with new results of social, psychological and pedagogic peculiarities of the education of children in foster institutions. The results of the survey are significant for the institutions training social personnel and teachers and improving the curriculum and are interested in improving the qualification of pedagogues. Asylum is the main socialisation institute of a child without a family. The child comes with definite experience of social life and cultural basis. However, teachers still fail to make efforts to acknowledge that children have equal rights as partners in general activities. The foster institutions should attempt to provide the children without families with conditions for communication with adults and other children of the same age. The research proved that children placed with families with favourable environment reach the same level of other children of their age. [From the publication]