Martyno Mažvydo mokslas ir žinia: kelias "Dievo Sūnausp" - vedlys į dangų
LTPirmoji lietuviška knyga, 1547 m. Karaliaučiuje išspausdintas Martyno Mažvydo Katekizmas, prasideda lotyniška dedikacija „Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei“. Jos keletas eilučių vienareikšmiškai patvirtina visos knygelės pagrindinį tikslą: „Dievo įsakymus šiuos vykdyki siela skaisčia, / Kad neprislėgtų Tavęs atsiskaitymo valandą rūsčią / Pyktis Teisėjo garbaus, sėdinčio soste aukštam“. Autorius, būsimas Ragainės liuteronų bažnyčios klebonas, ragina Lietuvą, t. y. savo tautiečius, nuoširdžiai tikėti Dievo žodžiu. Minimas Dievo teismas ir atsakomybė prieš Jį byloja apie Katekizmo dvasinio turinio svarbą, rimtumą ir asmeninę reikšmę kiekvienam skaitytojui. Net virš 20 kartų visame neilgame Katekizmo tekste minimas žodis „mokslas“ šių dienų skaitytoją iš pirmo žvilgsnio gali suklaidinti: nejau Mažvydas kalba apie akademines disciplinas, humanitarinius mokslus ir apskritai apie kultūrą? Tačiau j au Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphyluso (1512-1564) nepasirašytoje lotyniškoje pratarmėje bažnyčios ganytojams randame ne žodį scientia (mokslas/žinojimas | bendrąja prasme), o doctrina, pavyzdžiui, doctrina coelesti - „dangiškasis mokslas“. Mažvydas turėjo omenyje krikščionių tikėjimo mokymą - ir nieko kito. Jis kalba apie dangiškas tiesas, kurias sužinome iš Dievo apreiškimo ir Žodžio. [Iš straipsnio, p. 25]Reikšminiai žodžiai: Dievas; Genzelis, Bronislovas; Jovaišas, Albinas; Katekizmas; M. Mažvydas; Marcinkevičius, Justinas; Mažvydas, Martynas; Mokslas; Žinia; Catechism; Genzelis, Bronislovas; God; Jovaišas, Albinas; M. Mažvydas; Marcinkevičius, Justinas; Mažvydas, Martynas; Science; The message.
