LTKiekviena švietimo istorija sudaro kultūros istorijos dalį. Švietimas ir kultūra - tokios įprastos kasdieninėje kalboje sąvokos, kad dažnai nepagalvojame, koks skirtingas jų turinys. Nesileidžiant j kultūros sąvokos apibrėžimus, kurių itin daug, reikia pažymėti, kad vieni dvasinę kultūrą atriboja nuo materialinės kultūros, arba civilizacijos, kiti, ypač mūsų dienomis, matydami tarp šių dviejii žmogaus veiklos sričių vis glaudesnius ryšius, linkę jų griežtai neskirti. Kultūra šiuo atveju imama kaip žmonių visuomenės pasiektų materialinių ir dvasinių vertybių sintezė - tam tikra jų visuma arba kaip žmogaus ir visuomenės veiklos, kūrybiškai formuojant žmogų ir jo aplinką, rezultatas. Nuo J. Herderio laikų į kultūrą - nebežiūrima kaip į vientisą ir palaipsniui viena kryptimi besivystantį reiškinį, o kalbama apie įvairių žmonių junginių kultūras; tos kultūros labai įvairios, ir jų vertinimas — sudėtingas dalykas. Galima kalbėti apie atskirų kontinentų, apie atskirų tautų, apie atskirų visuomeninių klasių ir net mažesnių socialinių junginių kultūras. Kultūros gali plėtotis daugiau ar mažiau savitu keliu. Kultūriniai kontaktai vieni stimuliuoja» kitos kultūros tam tikrus elementus, kiti - slopina. Taip vyksta: nuolatiniai įgytų vertybių mainai ir kitimas. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Mokytojai; Pradinis mokslas; Rusijos imperinė politika; Vadovėliai; Vidurinis mokslas; Švietimas; Švietimo Lietuvoje istorija; Education; High education; Higher education; History of education in Lithuania; Primary education; Russian imperialist policy; Teachers; Textbooks.