Project method in social education: case study

LTŠiandienos pasaulis greitai kinta. Naujosios informacinės technologijos: kompiuteris, mobilusis telefonas, internetas, šiandien yra lengvai prieinamos priemonės, kurios dažnai blaško mokinių dėmesį ir neleidžia susitelkti į svarbius ugdomuosius dalykus, kuriuos nori suteikti mokykla Tačiau pasitelkdami įpagalbą šiuolaikinius ugdymo metodus ir informacines technologijas, galime mokiniams padėti tobulėti ir mokymosi procesą padalyti įdomų ir skatinantį tobulėti ne tik mokini tačiau ir patį mokytoją. Mokindamiesi mokiniai turėtų ne tik įsisavinti mokytojų perduodamas teorines žinias, bet ir įgyti bendrąsias kompetencijas, kuriomis galėtų pasinaudoti ateityje, tokių kaip: mokėjimo mokytis, komunikavimo, iniciatyvumo. Šiuolaikiniai ugdymo metodai remiasi edukologijos, psichologijos bei neurofiziologijos moksliniais tyrimais bei praktinėmis dirbančių pedagogų įžvalgomis. Pedagogas efektyviam darbui naudoja aktyvaus mokymo(si) metodus, tokius kaip: diskusijos, žaidimai, mokymasis bendradarbiaujant, individualūs arba grupiniai projektai, kūryba, drama. Siame straipsnyje analizuojamas vienas iš aktyvių ugdymo metodų-projektų metodas. Projektų metodas yra paremtas idėja, kad aktyvaus mokymo(si) metu mokytojas netiesiogiai veikia mokinius, suteikdamas jiems impulsą veikti, o mokinys, naudodamas įvairias ugdomąsias priemones, remdamasis mokymosi medžiaga ir gaudamas iš mokytojo reikiamą pagalbą ieško atsakymų į kylančius klausimus. Projektų metodo taikymas skatina mokinius bendrauti ir bendradarbiauti grupėse, savarankiškai molytis, ne tik pagilinti teorines žinias, bet ir pagrįsti jas praktiniais pavyzdžiais, siekti geresnių rezultatų. Visa tai kelia mokinių motyvaciją aktyviai įsitraukti į veiklą pamokose.Autorių nuomone, projektų metodas suteikia galimybę aktyviau bendradarbiauti visai mokyklos bendruomenei, nes galutiniai mokymosi rezultatai gali būti pristatomi ne tik klasėje esantiems mokiniams, bet ir kitiems mokiniams, mokytojams, tėvams. Taip pat, mokinių parengti projektai gali būti naudingi, kaip metodinė medžiaga kitiems moly tojams. Tyrimo tikslas — apibūdinti kompetencijas, kurias mokiniai tobulina taikant projektų metodą socialiniame ugdyme. Tyrimo duomenų rinkimo metodas — pusiau struktūruota refleksija raštu. Duomenys apdoroti kokybinės turinio analizės metodu, išskiriant empirinius semantinius vienetus, susijusius su tiriamuoju reiškiniu, ir pagal prasmes sujungiant juos į semantines subkategorijas, o šias į kategorijas. Tyrimo imtis — tikslinė, patogioji, esant tyrimui aktualiame kontekste. Tyrime dalyvavo 37Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai, dalyvavę socialiniame ugdyme, taikant projektų metodą. Šiame darbe analizei pasirinktas socialinio ugdymo atvejis, kuriame taikomas projektų metodas. Šio metodo taikymas leido mokiniams įgyti įvairių kompetencijų bei išplėsti kitų mokomųjų dalykų turinį ne pamokų metu. Tyrime pateikiamas praktinis projektų metodo įgyvendinimo modelis socialiniame ugdyme bei atlikta modelio analizė. Remiantis mokslinės literatūros analize teorinis projektų metodo taikymo modelis buvo papildytas mokinių refleksijomis. Parengtas projektų metodo taikymo modelis įgyvendintas praktiškai. Parengtą modelį galima taikyti neformaliajame ugdyme.Analizuotas projektų metodo taikymo atvejis įrodė, jog mokiniai patobulino gebėjimo organizuoti bei planuoti, bazinių bendrijų žinių įgijimo, informacijos valdymo gebėjimą problemų sprendimo bei sprendimo priėmimo (instrumentines), kritikos ir savikritikos gebėjimą gebėjimo dirbti komandoje, bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžią gebėjimo generuoti naijas idėjas bei gebėjimo vadovauti (interpersonalinės) kompetencijas. Projektų metodo taikymas padeda mokiniams tobulinti bei įgyti naujų kompetencijų bei aktyviau įsitraukti į veiklą mokykloje. Tai lemia aukštesnę mokinio motyvaciją lankyti mokyklą bei mokytis. Pamokose įgytas teorines žinias mokiniai gali pritaikyti praktiškai projektinės veiklos metu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atvejo analizė; Projektų metodas; Rašytinės refleksijos; Socialinis ugdymas; Case analysis; Case analysis, project method; Project method; Social education; Written reflections.

ENIn this article is presented the analysis of the project method, which is one of a number of active methods for teaching. Rapid changes in the modern world result in manifold new technologies distracting students, and therefore, in order to bring the students back to the learning process, teachers employ modem methods of active teaching. The aim is to disclose competencies improved by students as a result of the project method implementation in social education. The research offers a practical model of project method implementation in social education and undertakes model analysis. The analysis highlights the advantages and disadvantages of using the project method in social education, including the benefits that the students derive from involvement in project development. The project method case demonstrated that the students improved their skills in organising and planning, acquiring basic general knowledge, information management skills, problem-solving and decision-taking (instrumental), criticism and self-criticism skills, ability to work in a team, communication and cooperation skills, ability to generate new ideas and ability to lead (interpersonal) competencies. Various projects help students develop and acquire social skills and engage in school activities, which leads to higher student motivation to attend school and learn. Furthermore, the students can use in practice the theoretical knowledge acquired during lessons. During the project, the students spent breaks and free time between the lessons more efficiently. Thanks to the project, the teachers could informally communicate with the students, see out-of- class problems faced thereby. [From the publication]