Reziprozität, Relationalität und Mehrwertigkeit. Ein Plädoyer für einen holistischen Kulturbegriff
LTKultūros sąvokos reikšmė per pastaruosius šimtmečius nuolat kito, todėl šiandien jos semantinis neapibrėžtumas kelia nemažai naudojimo problemų. Siekiant išvengti netikslumų kartais visai vengiama vartoti šia sąvoką. Šiuo atveju verta atidžiau pažvelgti į kultūros sąvokos etimologiją: lotyniškas neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis "cultum" padarytas iš veiksmažodžio "colere", reiškiančio "prižiūrėti", "globoti". Ši "priežiūra" paprastai turi keturias reikšmes, t. y. a) apdirbti, kultivuoti, b) įsikurti, būti sėsliam, c) ugdyti, vystyti ir d) garbinti, kurios apima pagrindines žmogiškosios veiklos sferas: a) gamta/technika, b) visuomenė, c) asmenybė ir d) dvasinis pasaulis. Įvairios pasaulio suvokimo kryptys pabrėžia skirtingus aspektus, todėl vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu minėtos žmogiškos veiklos sferos sulaukia nevienodo dėmesio. Tai lemia, jog vienos kultūros sąvokos reikšmės ima dominuoti, o kitos nustumiamos į antrą planą. Šiame straipsnyje, neapsiribojant vien indeoeuropietišku kontekstu, aptariamos pagrindinės kultūros sąvokos kitimo tendencijos ir daroma išvada, jog ši sąvoka turėtų būti suprantama kaip vientisa įvairių semantinių reikšmių visuma, jungianti įvairias žmogiškosios veiklos sferas. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais parodoma, kaip balistinę kultūros sąvoką vertėtų taikyti kultūros moksluose analizuojant rcciprokinės sistemų (tinklų) sąveikos dinamiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etimologija; Kultūros sąvoka; Kultūros sąvoka, semantinis neapibrėžtumas; Reciprokinė sistemų sąveika; Semantinė reikšmė; Sąvokos kitimo tendencijos; Concept of culture; Etymology; Reciprocal interaction of systems; Semantic meaning; Semantic uncertainty; The concept of culture; Trends in the concept.
