LTMaironis buvo vienas moderniosios Lietuvos vizionie- rių ir šauklių, vienas tų, kurie rado ir pasiūlė mums žodžius, padedančius išreikšti meilę Lietuvai, šlovingoms mūsų praeities figūroms, mūsų miestams, gamtai ir istorijai. Maironio eilėraščių mokėsi ir mokosi mintinai kartų kartos Lietuvos vaikų, jo poezija buvo ir tebėra dainuojama, kartais net neprisimenant, kas yra dainos žodžių autorius. Tam, kad Maironis priartėtų prie mūsų, o jo poezija, nepaisant jausmų pertekliaus ir archaiškų žodžių, būtų suprantama ir reikalinga dabarties žmogui, turime pažadinti jo, dažniausiai jauno žmogaus, vaizduotę. Tenka iš naujo kalbėti apie kadaise savaime suprantamus ar nutylimus dalykus, taip suteikiant Maironio paveikslui gyvybės. Tarp kitų dalykų - tai jo gyvenimo būdas, įpročiai, silpnybės ir dorybės, jo vertybių sistema, netgi skonis. Taigi straipsnio tema pasirinktas Maironio savivaizdis, tai yra viešumai skirtas ir paties poeto kurtas atvaizdas. Jį rekonstruoti bandyta pasitelkus Maironio portretus, jo gyvenamąją ir darbo aplinką, poetui esant gyvam išleistų jo knygų, tiksliau - Pavasario balsų, materialųjį kūną. [Iš straipsnio, p. 18]Reikšminiai žodžiai: "Pavasario balsai"; Apipavidalinimas; Eilėraščiai; Gyvenamosios patalpos; Interjeras; Leidimai; Literatūra; Lietuvių poezija; Maironis; Modernumas; Vaizdai; Viršeliai; Vizijos; "Voices of Spring"; Covers; Design; Images; Interior; Lithuanian literature; Lithuanian poetry; Living quarters; Maironis; Modernity; Permits; Poems; Visions.