LTAnalizuoti tautinių mažumų švietimą ir ieškoti būdų jį tobulinti verčia spartūs Lietuvos socialinio gyvenimo pokyčiai. Svarbu suprasti, suvokti tautinių kultūrų ypatybes, rūpintis jų išsaugojimu, puoselėjimu. Vykstanti švietimo reforma Lietuvoje kelia sau uždavinį sukurti prielaidas, kurios padėtų formuoti atsakingus ir dorovingus piliečius. Pertvarkomos pradinės ir bendrojo lavinimo Lietuvos mokyklos stokojo konceptualių tyrimo duomenų, kurie palengvintų tautinių mažumų mokinių integracijos proceso eigą, valgymą, sudarant palankias mokyklos vidaus ir išorės aplinkos sąlygas.Vakarų Europa (tautinių mažumų ugdymas bendrose mokyklose) ir Centrinė bei rytų Europa (atskiros tautinės mokyklos) turi skirtingas tautinių mažumų švietimo tradicijas. Bet nuo 1970 m. po daugelio Europos Tarybos inicijuotų tyrimų įvairiose šalyse suformuluota tarpkultūrinio švietimo / ugdymo strategija. Tarpkultūrinis švietimas turi sudaryti palankias sąlygas skirtingų kultūrų dialogui, tolerancijai visuomenėje plėtotis ir sudaryti prielaidas atsikratyti tautinių stereotipų. Tautinių mažumų švietimo problemos Lietuvoje nėra plačiai tyrinėtos. Tačiau yra darbų iš dalies atskleidžiančių tautinių mažumų švietimo problemas. Sociologė N.Kasatkina (1996) nagrinėjo rusų tautinės mažumos švietimo aspektus. Pietryčių Lietuvos tautinių mažumų švietimo situacija tyrinėta J.Lakio bei I.Lemperto (1993) darbe. T.Tamošiūnas (2000) disertacijoje „Vidurinės mokyklos edukacinis kryptingumas įvairiatautinėje mokykloje“ išsamiau analizuoja daugiakultūrinį švietimą. Pasak N.Saugėnienės (2003), ši disertacija tikrai reikšminga, nes Lietuvos mokyklos edukacinis kryptingumas multikultūrinėje aplinkoje, atrodo, pirmą kartą konceptualiai plačiau siejamas su kultūrinio pliuralizmo principais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokyklinė integracija; Tautinės mažumos; Bendruomenė; Scool; Children; National minorities; Integration.
ENAnalysis of education of ethnic minorities and search for ways of improvement thereof are prompted by rapid changes in social life of Lithuania. It is important understand peculiarities of national cultures and to make sure that would be preserved and cherished. The ongoing educational reform in Lithuania poses a task for itself to create prerequisites which would help to educate responsible and moral citizens. Elementary and general education schools being reformed in Lithuania have lacked conceptual research data which would facilitate the course and management of the integration process of pupils belonging to ethnic minorities creating favourable internal and external school environment conditions. Western Europe (education of ethnic minorities in joint schools) and Central and Eastern Europe (separate ethnic schools) have different traditions in education of ethnic minorities. However starting from 1970, after numerous studies initiated by the Council of Europe various countries have formed an intercultural education strategy. Intercultural education must create favourable conditions for a dialogue between different cultures, for development of tolerance in the society and creation of prerequisites for getting rid of ethnic stereotypes. Problems of education of ethnic minorities in Lithuania have not been studied comprehensively. However, there are studies partly revealing problems of education of ethnic minorities.