LTDalios Grybauskaitės užsienio politika gali būti analizuojama įvairiais probleminiais pjūviais: kaip individo įsitikinimai veikia šalies politiką, kaip susiklosto institucinis galių balansas tarp skirtingų politikos formavime dalyvaujančių institucijų, t. y. prezidentės ir Užsienio reikalų ministerijos, ar kaip išorės aplinka veikia mažos šalies užsienio politiką. Vertinimas individualių įsitikinimų ir institucinio galių balanso požiūriu jau yra atliktas1. Tad šiame straipsnyje bus aptariama, ką Grybauskaitės prezidentavimas ir pagrindinės nuostatos užsienio politikos klausimais bei jų kaita sako apie Lietuvos tarptautinę aplinką, ir kiek skirtingi prezidentai, nepriklausomai nuo jų asmeninių bruožų, gali veikti Lietuvos užsienio politikos prioritetus. Pagrindinė straipsnio tezė — Lietuvos geopolitinė aplinka ir išorės veiksnių svarba „įrėmina“ šalies užsienio politiką taip, kad svarbiausiu prioritetu tampa šalies saugumas, kurio siekiama stiprinant ryšius su sąjungininkais Vakaruose, mėginant plėsti saugumo erdvę į Rytus ir mažinant priklausomybę nuo Rusijos. Nepaisant labai skirtingų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės asmenybių, patirčių ir naudotos retorikos, jų abiejų užsienio politikos prioritetai buvo labai panašūs. Abu jie siekė, kad Lietuva įsitvirtintų ES ir NATO, prisidėtų prie Rytų kaimynių - Ukrainos, Moldovos, Gruzijos — suartinimo su šiomis organizacijomis ir politinių bei ekonominių reformų tose šalyse, taip pat mažintų ekonominę priklausomybę nuo Rusijos, ypač energetikoje. [Iš straipsnio, p. 10]Reikšminiai žodžiai: Dalia Grybauskaitė; Diplomatija; ES; JAV; Prezidentūra; Užsienio politika; Dalia Grybauskaite; Diplomacy; EU; Foreign politics; Lithuania; The Presidency; USA.