Žalčiai lietuvių pasaulėjautoje ir dailėje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žalčiai lietuvių pasaulėjautoje ir dailėje
Publication Data:
Vilnius : Mintis, 1996.
Pages:
189 p
Notes:
Bibliografija išnašose.
Contents:
Įvadas — Roplių rūšys — Žalčių, gyvačių ir kitų roplių vaizdavimas mene: 1. Žalčių ir gyvačių ryšys su toteminiais vaizdiniais; 2. Dvyniai žalčiai ir gyvatės; 3. Didysis žaltys, Didžioji gyvatė ir slibinas; 4. Mitologinio didvyrio ar dievybės kova su gyvatėmis ir slibinais; 5. Totemai žalčiai ir gyvatės - šeimos globėjai — Žalčio santykis su žmonėmis: 1. Žalčiai ir gyvatės - aiškiaregiai bei tiesos saugotojai; 2. Žalčiai ir gyvatės - paslėptų žemėje lobių saugotojai; 3. Gyvatės liaudies medicinoje; 4. Užkalbėjimai nuo gyvačių; 5. Roplių ryšys su atmosferos reiškiniais, saule ir žeme; 6. Žalčiai-meteorai; 7. Žalčiai ir gyvatės - vėlių buveinės; 8. Žalčio ir gyvatės dievybės klausimu; 9. Žalčiai ir gyvatės krikščioniškoje pasaulėjautoje; 10. Rupūžės — Žalčiai profesionaliajame mene ir grožinėje Literatūroje — Baigiamasis žodis — Summary — Resumee.
Summary / Abstract:

LTGyvūnų kultas yra vienas iš ankstyviausių pirmykščių žmonių fantastinių vaizdinių, susiformavusių vėlyvojo paleolito laikais, kai žmonijos žinios apie gamtą ir gyvulių pasaulį buvo labai skurdžios. Žmonės buvo bejėgiai kovoti su gamta. Tai buvo pagrindas atsirasti religiniams vaizdiniams, mitams, kuriuose įvairius gamtos reiškinius pradėta supti fantastiniais vaizdiniais. Bene anksčiausiai pirmykštis žmogus ėmė fantastiškai vaizduoti roplius, kurie išsiskyrė iš kitų gyvūnų savo ypatinga išvaizda, ugnimi žėrinčiomis akimis bei magnetiniu žvilgsniu, žibėjimu, ilgaamžiškumu, sugebėjimu gyventi vandenyje, po žeme ar ant žemės. Roplių gyvybingumas, jų kasmetinis išsi- nėrimas iš odos buvo laikomi nuolatiniu atsinaujinimu. Tai darė žmogui roplių amžinumo, nemirtingumo, paslaptingo ryšio su nuolat atsinaujinančia gamta įspūdį. Be to, žmogų stebino driežo, rupūžės, gyvatės ar žalčio protingumas, sugebėjimas keisti spalvą, esant įvairioms aplinkybėms, prisitaikyti prie gamtos. Nepaprastą įspūdį žmogui darė ir gyvačių nuodingumas. Senovės žmogaus akimis, žaltyje ar gyvatėje įsikūnijusi paslaptinga gyvybės jėga ar pati gyvybė, kuri reiškiasi ir kituose gyvuliuose, augaluose, žmonėse, taip pat žemėje, vandenyse ir dangaus kūnuose. Dėl jos gimsta ir visa, kas gera, ir įvairios blogybės. Dėl tų priežasčių žmogaus fantazija roplius apgobė nepaprastumu, stebuklingumu. Jie buvo seniausi fetišai, totemai - proseniai, demiurgai. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Pirmykštis mąstymas; Mitologija; Tikėjimai; Religiniai simboliai; Religiniai vaizdiniai; Žalčių kultas; Gyvačių kultas; Paleolito menas; Totemizmas; Ornamentas; Primityve thinking; Lithuanian mythology; Beliefs; Religious symbols; Religious images; Grass-snake cult; Snake cult; Paleolithic art; Totemism; Ornamet.

ENPranė Dundulienė - the emnant Lithuanian scientist, ethnographer, doctor of history, professor. She wrote and published a number of scientific articles and books, devoted to an ancient Lithuanian culture. A cult of animals is one of the earliest fantastic images which was formed during the late palaeolithis period. Ancient Lithuanian myths as well as those of other nations about lizards, toads, grass-snakes, snakes, dragons has been partly transformed into entertaining fairy-tales, folk decoration, some of which entered fiction and professional art, choreography. The Lithuanian term “snake” implies snake, life, vitality, vital capacity. Moreower the Lithuanian language has the old name for a snake, namely “angis”, closely related to Latin anguis. The grass-snakes’ worshiping has been very often mentioned in various written records. Jeronym Jan Pražsky was the first author, who more extensively wrote about a cult of these animals as early as 1431. He observed that Lithuanians worshiped snakes, which every master kept in a nook of a house on a spread hay. They fed them and made sacrificies. In Vilnius nearby Perkūnas sanctuary the grass-snakes have been kept in the underground cellar type chapel, which after the cathedral was built, remained unter the major altar. The grass-snakes and serpents were considered as domestic deities.Still lacking some special research of a cult of grass-snakes and other reptilia in Lithuania, we have just brief sources of it in some other kind of works. This book reveals an attempt to define a cult of reptilia so closely reflecting the cult in ancient Egypt, Athens, Rome and other countries. Lithuanians considered reptilia and birds to be demurgos (world creators), often turning up from the cosmic egg. Besides, the the cult is particularly vivid in folkart, art and musical pieces, myths. Many stylized heads of the grass-snakes and snakes adorn houses, clothes, utensils, tools, are reflected not only by lithuanian folk songs, myths, exorcisms but also dominates in the pieces of music, the most valuabe of which has been created by M. K. Čiurlionis. The bifurcated and trident grass-snakes boast themselves on furniture pieces, dowry chests, artful woven saches. All these totems guard people from various misfortunes, lead to welfare and happiness. Very similar stories of lizards were known to shumerians, babilonians, egyptians and other peoples. [From the publication]

ISBN:
5417007196
Related Publications:
Kūrybiškumas etninio ugdymo procese / Rūta Piekurienė. Žvirblių takas. 2012, Nr. 3, p. 13-21.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/89900
Updated:
2021-02-02 19:11:28
Metrics:
Views: 157
Export: