Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene

LTPirmykščio meno šaltinis buvo religija. Šį meną suprasime įtraukę į savo tyrimų sritį gausią pagalbinę medžiagą: senus papročius, išlikusius iki mūsų dienų, žodinę liaudies kūrybą ir ankstyvuosius istorinius dokumentus, t.y. visus šaltinius, kurie atskleidžia senuosius religinius įsitikinimus. Simbolinių ženklų pastovumu galima įsitikinti iš proistorinių paminklų, kurie per keletą tūkstantmečių turėjo vis tuos pačius religinės sistemos simbolius. Krikščionybės laikais sodiečiai pradėjo naudoti naujus simbolius, tačiau ir senųjų nepamiršo. Pastaraisiais amžiais šie simboliai susiliejo išreikšdami dvasią tautos, kurios gyvybės jėga plūsta iš šaknų, įleistų giliai į žemę. Pavyzdžiui, lietuvių mediniai stogastulpiai su piramidės pavidalo stogeliais ir kryžiai yra labai turtingi ikikrikščioniškųjų bei krikščioniškųjų simbolių. Mūsų laikais šie paminklai rodo tikrą lietuvių krikščioniškosios simbolikos suvokimą, tokį suvokimą, kuris išaugo ant proistorinių pamatų liekanų. Tikimės, jog ši studija padės visiems, besistengiantiems įminti žemdirbių meno simbolikos mįsles.O tiems, kurie susipažinę su proistorinių menu, šie lietuvių paminklai bus įdomūs kaip paskutinis proistorinių žemdirbių simbolių meno aidas. Jie daug byloja, tarsi tikėtini paskutinio tokio meno vystymosi laikotarpio liudytojai. Menas, kuris buvo ugdomas daugelį amžių ir pražydo puikiais žiedais, buvo puoselėjamas tautos dvasinės kultūros ir nepaliaujamo tikėjimo. [Iš Įžangos]Reikšminiai žodžiai: Būtis; Dangus; Dievybės; Lietuvių liaudies menas; Mediniai paminklai; Moteriškasis gamtos elementas; Simbolika; Simbolizmas; Tautodailė; Vyriškasis gamtos elementas; Žemė; Being; Deities; Folk art; Land; Lithuanian folk art; Symbolism; The feminine element of nature; The masculine element of nature; The sky; Wooden monuments.