Kelias - mirties ir pomirtinės būklės įvaizdis
LTStraipsnis - tęsinys ankstesniojo („Aū, neturiu namų“: benamystės išgyvenimas ir jo dvasinė prasmė. Iš: Būdas, 2020, Nr. 4, p. 22-31), kuriame aptartos istorinių negandų sukeltos lietuvių, ypač išeivių, benamystės patirtys, iš jų išmoktos pamokos ir padarytos dvasinės išvados. Įtraukiant jas į turtingą būsenos be namų ir be vietos tradiciją įvairiose pasaulio kultūrose nuo seniausių laikų, iškeltas ir pabrėžtas metafizinis, dvasinis šios egzistencinės būsenos ar bent savijautos dėmuo. Tačiau būti be namų ir be vietos savaime neišvengiamai reiškia keliauti, būti kelyje. Iš čia reikalas aptarti ir kelio, keliavimo metafizinį dėmenį, dvasinę simboliką. Tai ir bus mėginama padaryti šiame straipsnyje, lietuvių tradicijos duomenis vėlgi įtraukiant į platų pasaulinį kontekstą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų tautos; Budizmas; Dvasinis kelias; Kelias; Kelionė; Laidotuvės; Mirties samprata; Mirtis; Pomirtinė kelionė; Slavų tautos; Baltic nations; Budhism; Death; Funeral; Journey; Posthumous journey; Road; Slavonian nations; Spritual way; The concept of death; Way.
ENThis article continues the previous one, entitled “Hello, I Have No Home: The Experience of Homelessness and its Spiritual Meaning” (Būdas, 2020, Nr. 4). This time, under consideration is the idea of a journey as an inevitable consequence of homelessness. Indeed, when home is lost, only the permanent journey remains. On the one hand, this is exactly the spiritual way (to which the absence of material home has compelled and of which it was an inner expression). On the other one, the journey, the way, is the most prevalent universal theme of the souls posthumous condition, particularly in traditional funeral laments, beginning with ancient Tibet up until recent Lithuania. And it is noteworthy that the last journey of the deceased, despite all its hardships, almost invariably has an upward direction, it actually is not endless but leads up to the final true Homeland and Eternal Home titles given to the heavenly beyond all over the world. [From the publication]
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Kaip apie mirtį kalbėjo mūsų senoliai / Rasa Kašėtienė. Tautosakos darbai 2003, 25, p. 100-108.
- Lietuvių mįslės / sudarė ir parengė Aelita Kensminienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2018. 511 p.
- Metaforinė raiška lietuvių laidotuvių raudose / Dalia Černiauskaitė. Tautosakos darbai 2001, 22, p. 234-247.
- Rūpesčio ir paguodos sapnai: laidotuvių apeigų refleksijos sapnų pasakojimuose / Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė. Tautosakos darbai 2022, 63, p. 11-34.
- Vandens įvaizdis Vlado Braziūno knygoje "Stalo kalnas". Mitinio gyvybės ciklo analizė / Vilius Mingilas. Būdas. 2023, Nr. 1 (208), p. 72-77.
- Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore / Radvilė Racėnaitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. 315 p.
