Karaj Toju. Apie karaimų vestuves

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Karaj Toju. Apie karaimų vestuves
Alternative Title:
Karaj Toju. More on karaime weddings
In the Journal:
Būdas. 2020, Nr. 4 (193), p. 49-60
Summary / Abstract:

LTLietuvos karaimų vestuvės yra išraiškingiausia ir geriausiai tradicinį turinį išlaikiusi mūsų tautos šeimos šventė, kurios apeigos šiandien atliekamos taip pat dėmesingai, kaip tai buvo darom a prieš šimtą metų. Galimybė apie šventės papročius papasakoti platesniam visuom enės ratui ir įpinti šį retą, bet gyvybingą ir aktualų reiškinį į bendrą Lietuvos kultūros lauką tapo paskata rašyti minėtąją paraišką dėl vestuvių tradicijos įtraukimo į šalies nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Iš tiesų, bendruom enės narių skaičius nedidėja, mažėja ir besituokiančių karaimų porų. Paskutinės vestuvės vyko 2016 m., o iki tol - 2005, 2000 (dvejos), 1996 m. Gal nuskambės paradoksaliai, tačiau įvykio retumas suteikia jam karaimų kultūroje dar daugiau reikšmės. Šiais laikais karaimų vestuvės yra kur kas daugiau nei liaudiškas paprotys ar religinis ritualas, nes kiekviena dviejų žmonių šventė tampa visos bendruom enės ir sykiu visos mūsų nedidelės tautos įvykiu. Neatsitiktinai į 2016 m. vykusias vestuves susirinko nepaprastai daug svečių, ne tik poros giminaičiai. Karaimai atvažiavo vedini gilaus vidinio troškimo bent netiesiogiai dalyvauti rituale ir per jį išgyventi tradicijos kartotę, patvirtinančią jų vidinį emocinį bendrumą su visais susirinkusiais. Tai buvo labai ryški karaim ų etninio bendrumo jausmo demonstracija. [Iš straipsnio, p. 49]Reikšminiai žodžiai: Etninės mažumos; Etniškumas; Gyvenimo ciklo papročiai; Karaimai; Karaimų vestuvės; Simonas Firkovičius; Tradicija; Vedybų papročiai; Vedybų ritualas; Ethnic minorities; Ethnicity; Karaim weddings; Karaites; Life cycle customs; Lithuania; Marriage customs; Marriage ritual; Simonas Firkovičius; Tradition.

ENLithuanian Karaime wedding traditions in 2019 were inscribed in the Lithuanian Inventory of the Intangible Cultural Heritage. This is a family celebration that has maintained much of its traditional content. Due to demographic reasons, Karaime weddings are rarely held, but they are very solemn because the whole com munity gathers to celebrate the union of two people. Dr Karina Firkovičiūtė, Chair of the Cultural Association of Lithuanian Karaimes, reminds of this celebration's traditions and rituals. In the Soviet era, fearing religious persecution, the wedding ritual would take place in the home of legendary clergym an Simonas Firkovičius, while in recent decades the Karaimes of Lithuania and Poland, organise "true" Karaime weddings in Trakai, where there is an operating kenesa (Karaime house of worship), and most of the Karaime community resides there, along with those who can perform the necessary rituals. This tradition still needs more in-depth ethnological research. [From the publication]

ISSN:
2669-0403
Related Publications:
  • Draugai ir draugystė daugiakultūrėje aplinkoje / Žilvytis Šaknys. Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 222-292, 319-324.
  • Życie w pieśni karaimskiej / Karina Firkavičiūtė. Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija ; 2016. 200 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/89870
Updated:
2024-09-16 15:49:33
Metrics:
Views: 40
Export: