Teorija kaip praktika: fenomenologinė M. Merleau-Ponty juslinio suvokimo samprata ir hermeneutinė H. G. Gadamerio supratimo kaip gyvenimo patyrimo interpretacija

LTStraipsnyje aptariama savęs ir tikrovės suvokimo problema, pagrindinį dėmesį skiriant fenomenologinei M. Merleau-Ponty juslinio suvokimo sampratai ir hermeneutinei H. G. Gadamerio supratimo kaip gyvenimo patyrimo interpretacijai. Abu šie mąstytojai vadovaujasi E. Husserlio iškelta idėja „grįžti prie pačių daiktų“. Šį grįžimą jie interpretuoja kaip grįžimą į pasaulį iki žinojimo, kurio atžvilgiu bet koks mokslinis apibrėžimas yra abstraktus ir nutolęs nuo pačios tikrovės. Merleau-Ponty susitelkė į tiesioginio sąlyčio su pasauliu problematiką. Jo suvokimo fenomenologija nukreipta į pirminį Kito patyrimą. Gadameris, tęsdamas Dilthey’aus ir Heideggerio pradėtą racionalaus gamtamokslio kritiką refleksyviajam gamtamokslio pažinimui priešindamas humanitariniams mokslams būdingą hermeneutinį supratimą kaip visiškai kitokį žmogiškojo pažinimo būdą. Šių mąstytojų filosofijoje teorija paverčiama praktika, nes tiek Merleau-Ponty analizuojamas suvokimas, tiek Gadamerio interpretuojamas supratimas virsta pačiu gyvenimo procesu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologija; Hermeneutika; Suvokimas; Supratimas; Gyvenimas; Phenomenology; Hermeneutics; Perception; Understanding; Life.

ENArticle discusses the problem of self and the perception of reality with an emphasis on Merleau-Ponty‘s phenomenology of sensory perception and Hans-Georg Gadamer’s hermeneutic interpretation of understanding as life experience. Both philosophers follow Husserl‘s idea “to return to the things themselves”. They call it a return to the world prior to knowing, and with regard to this world, any scientific definition is abstract and distant from reality itself. Merleau-Ponty concentrates on the problematicity of coming into a direct contact with the world. His phemenology of perception is directed towards the primary experience of the other. Proceeding from Dilthey and Heidegger‘s critiques of rational natural science and reflexive natural science cognition, Gadamer described the hermeneutic of perception characteristic of the humanities as a totally different way of human cognition. In the philosophy of the aforementioned philosophers, theory is turned into practice since both perception analysed by Merleau-Ponty and understanding interpreted by Gadamer become a process of life. [From the publication]