LTŽinių mokiniai įgyja ne tik per pamokas, bet ir savarankiškai, tadpedagogo darbe prioritetu tampa ne tik žinių pateikimas, mokinių lavinimas ir auklėjimas, bet ir gebėjimas aptikti ir pripažinti tai, ką mokiniai išmoko patys. Labai svarbus bendrojo lavinimo mokyklos gamtos disciplinų mokytojų parengimas bei gamtamokslinio raštingumo (kompetencijos) lygio kėlimas, nes bet kurias švietimo sistemos reformas rekomenduojama pradėti nuo kokybiškai naujos pedagogų rengimo pertvarkos. Straipsnyje aprašomu tyrimu siekta nustatyti pedagogų, dėstančių penktųjų ir šeštųjų klasių kursą "Gamta ir žmogus", bendrąsias kompetencijas ir poreikius. Duomenys rinkti 2001/2002 m. m. Tyrimo imtį sudarė atsitiktinai atrinkti 87 įvairių Lietuvos mokyklų mokytojai, dėstantys kursą "Gamta ir žmogus". Taikytas pusiau uždaro tipo klausimynas sudarytas pagal Robitaille (1996) tyrimų metodiką [15]. Taip pat buvo remtasi pedagogikos mokslinių tyrimų metodologijomis. Straipsnyje aptariama gamtos dalyko mokytojų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, darbo stažą, kvalifikaciją ir pagrindinį išsilavinimą, pedagogų kiekybinį srautą lemiantys veiksniai, kompetencijos, poreikiai bei viso to įtaka gamtamoksliniam mokymui. Teigiama, kad gamtos dalyko pedagogų kaita lėtėja: dėl tam tikrų Lietuvos socialinių-ekonominių garantijų mažėja pedagogo profesijos prestižas; jauni, šiuolaikinį išsilavinimą įgiję specialistai į mokyklas dirbti nebeina. Akivaizdi pedagogų bendruomenės "senėjimo" tendencija turėjo įtakos ir tyrimo rezultatams: nors gyvename besikuriančioje informacinėje visuomenėje, tačiau dauguma pedagogų kompiuterinio raštingumo nelaiko svarbia kompetencija. Svarbesni jų poreikiai yra materialinė bazė, seminarai, dalykinės žinios.Reikšminiai žodžiai: Pedagogas; Kompetencija; Poreikis; Gamtamokslinis mokymas; Ugdymas; Teacher; Competence; Demand; Natural sciences and training.
ENStatistical data, scientific issues and the results of anonymous questionnaires allow the authors to analyze objective preparation of teachers for the course "Nature and Man". This article deals with the proportion of teachers according to their sex, age, work experience, qualification, and basic education. Special attention is paid to the factors affecting teaching of the above-mentioned course. The obtained results lead to the conclusion that the rotation of teachers of Nature course does not go on at schools of secondary education. Social-economical problems reduce the status of teacher's profession. Therefore young specialists do not want to work at school after completion of their studies. Obvious tendency of ageing teachers (roughly a quarter (28,5%) of all respondents have been working at school for more than 15 years) influenced the results of the questioning. Teachers think that computer literacy is not very important in comparison to their material base, seminars, and professional knowledge. [From the publication]