LTLietuvių tautosakoje su limpamomis (užkrečiamomis) ligomis siejami įvairūs antropomorfiniai pavidalai, jiems priskiriama tam tikra lytis, socialinis sluoksnis, tautybė. Koks konkretus pavidalas epideminei ligai bus suteiktas, galėjo nulemti tiek mitinė pasaulėžiūra, tiek psichologinės priežastys. Ieškant duomenų apie keliaujančias epidemines ligas istorinėje medžiagoje paaiškėjo, kad, nepaisant tradicinėje bendruomenėje vyravusių ligos atsiradimo priežasties ir kilmės aiškinimų, buvo įtariama, jog ligų plitimų iš tiesų skaitina žmonių migracija ir artimas kontaktas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Cholera; Epidemija; Tautosaka; Ligos; Maras; Mitologija; Užkrečiamos ligos; Vaizdiniai; Cholera; Diseases; Epidemic; Image; Infectious diseases; Lithuanian folklore; Maras; Mythology; Plague.
ENIn Lithuanian folklore, dangerous infectious and contagious diseases (e.g. plague, cholera, malaria, etc.) were more often personified compared to the non-transmissible ones. By ascribing a defined anthropomorphic shape that could vary in the aspects of gender, social status and ethnicity, people created a broad spectrum of images that were often contradictory (e.g. plague was imagined both as a young, beautiful woman, as well as a hideous hag). Based on Lithuanian belief narratives, legends, folk medicine texts, and historical material, this article argues that the motif of a vagrant disease is the missing link between different and conflicting images. By discussing the two main possible reasons for the act of personification in the context of epidemics (1) mythical worldview and 2) psychological mechanisms of fear control), this article attempts to reveal the hidden folk perception of people being involved in spreading of infectious/contagious diseases that emerges through the image of a travelling disease. [From the publication]