Žiemos švenės ir pramogos Vilniuje XIX amžiuje

LTŽiemą, kai oras žvarbus, o vakarai ilgi ir tamsūs, vos išėję paklaidžioti po Vilniaus senamiestį, ieškome kavinės, muziejaus, koncertų salės ar šiaip malonios vietelės, kur galima sušilti. Dažnai patenkame į erdves, kuriose dar išlikę XIX amžiaus interjerai ar sieninės tapybos fragmentai, lubų lipdiniai, koklinės krosnys, durų rankenos ar kitos detalės. Kieno rankos galėjo tas rankenas liesti, kieno bateliai mynė tuos slenksčius, ir ką tie žmonės veikdavo šiuose namuose šaltų ir ilgų žiemų vakarais? Apie tai galima pasiskaityti amžininkų atsiminimuose. Juos rašė iš Austrijos į Vilnių 1804 metais atvykęs gydytojas Josefas Frankas, Vilniaus universitete medicinos mokslus studijavęs Stanislovas Moravskis, žiemas Vilniuje leidusi aristokratė poetė ir dramaturge Gabrielė Giunterytė-Puzinienė ir jos teta, istorinių romanų ir atsiminimų autorė Sofija Tyzenhauzaitė etc. XIX a. Vilnių ir jo apylinkes aprašė etnografas istorikas Adomas Honoris Kirkoras, publicistas ir poetas Vladislovas Sirokomlė (Liudvikas Vladislovas Pranciškus Kondratovičius). Apie Vilniuje vykusius renginius skelbta to meto spaudoje, apie spektaklius ir koncertus byloja išlikusios afišos, o apie religines šventes galima sužinoti iš bažnytinių dokumentų ir jų tyrinėtojų darbų. Žiemiški XIX a. Vilniaus vaizdai randami amžininkų piešiniuose ar paveiksluose ir nuo amžiaus vidurio atsiradusiose fotografijose. Žiemos nuotaikas atspindi tuo metu rašyti eilėraščiai ir Vilniaus legendos. Iš nuotrupų atkuriamas XIX a. Vilniaus gyvenimas gali padėti geriau pajusti sostinės senamiesčio dvasią. Prieš 200 metų gyvenusių vilniečių džiaugsmai, jaudulys, įkvėpimas gali sušildyti mūsų širdis, o praeitų amžių šviesa apšviesti ir mūsų tamsią žiemą. [Iš straipsnio, p. 40]Reikšminiai žodžiai: Pramogos; Vilnius; Šventės; Žiema; Žiemos pramogos; Žiemos šventės; Entertainment; Festivities; Vilnius; Winter; Winter celebrations; Winter entertainment.

ENThe article reconstructs, from memories of contemporaries, life in 19th c. Vilnius. During the winter season the nobles would return to the city, thus life would take on a different pace. In Vilnius, people of various beliefs lived - the majority consisted of Roman Catholics, but there were Lutherans, Evangelicals, Reformers, and until the mid-19th c. - Greek Catholics or Unitarians, a community of Old Believers formed. In Vilnius, a large Jewish community thrived, and there were Muslim Tatars as well. They would celebrate community religious holidays according to their own customs, but in the 19th c. Vilnius became a part of Tsarist Russia, and the city had now had to live in accordance with the Orthodox religious calendar. The most important winter holiday was Christmas, which marked the start of secular celebrations, lasting until Shrovetide (Užgavėnės). The manors of the nobles, city halls and town hall hosted balls, masquerades, concerts, a theatre, theatrical processions took place in the streets. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History