Priešas, svetimkūnis, kenkėjas: lenko vaizdinys tarpukario lietuvių literatūroje

LTLenkiškumas tarpukario Lietuvos Respublikoje buvo jautri, nuolat (re)aktualizuojama tema, kurios problemiškumą atspindi literatūrinis lenko paveikslas – sudėtingas vaizdinių kompleksas, nulemtas specifinių istorinių, socialinių ir politinių aplinkybių, taip pat folklorinės tradicijos ir joje įspaudą palikusios baudžiavos istorinės atminties, romantinės (ir mėgėjiškos) XIX a. istoriografijos ir valstietiškąsias šaknis akcentuojančios tarpukario lietuvių tautinės savimonės. Algis Kalėda ir Paulius Subačius yra atkreipę dėmesį, kad literatūrinis lenko vaizdavimas Lietuvoje lūžį patyrė XIX a. pirmoje pusėje. Iki tol bajoriškos kilmės lietuvių autorių tekstuose lenkai dažniausiai buvo traktuojami kaip broliai, to paties istorinio likimo bendrai. Literatūrinis įvaizdis ėmė šlyti išplitus Simono Daukanto idėjoms apie negatyvų lenkų vaidmenį Lietuvos valstybės istorijoje. XIX a. pabaigoje antilenkiškas nuostatas pakurstė negatyvus didžiumos lenkakalbės Lietuvos bajorijos požiūris į demokratinį lietuvių tautinio atgimimo sąjūdį. [Iš straipsnio, p. 25]Reikšminiai žodžiai: Istorija; Istorinės, sociokultūrinės aplinkybės; Lenkas; Lenko vaizdinys; Literatūra; Neigamos konotacijos priežastys; Tarpukaris; Tradicija; Vaizdinys; Historical, socio-cultural circumstances; History; Image; Interwar period; Lithuanian literature; Polish; Polish image; Reasons for negative connotation; Tradition.