Employment opportunities for people with disabilities in labor market

LTLietuvoje negalią turinčiais įvardinami asmenys, kurie dėl įgimtų ar įgytų fizinių, ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Šie žmonės nepriklausomai nuo negalios priežasties, pobūdžio pasireiškimo laipsnio turi tas pačias teises kaip ir kiti asmenys. Neįgalieji yra neatskiriama visuomenės dalis, kuri turi lygias teises su sveikaisiais. Neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje yra ne tik ekonominės gerovės užtikrinimas, bet ir galimybė realizuoti savo žmogiškuosius išteklius. Darbas žmogui yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir saviraiškos, bendravimo galimybė, poreikis būti pripažintu, įvertintu. Darbas negalią turinčio žmogaus gyvenime, užima itin svarbią vietą, nes leidžia pasijusti psichologiškai ir dvasiškai geriau. Negalią turinčių asmenų dalyvavimas darbo rinkoje visada išlieka socialine problema, nes negalėdami savęs realizuoti profesinėje veikloje, neįgalieji netampa aktyvūs ir socialiniame šalies gyvenime. Nors įstatymai užtikrina ir suteikia galimybę negalią turintiems asmenims dirbti, įgyti profesinį išsilavinimą, realiai jie taip efektyviai neveikia, o pačioje visuomenėje vis dar išryškėja diskriminacija neįgaliųjų atžvilgiu. Nesant tikslingai neįgaliųjų aktyvinimo ir įgalinimo strategijai bei palankiai paramų sistemai, neįgalus asmuo praranda motyvaciją ir tampa pasyviu bedarbiu, kuriam integruotis į darbo rinką dar sudėtingiau. Tyrimo tikslas - išanalizuoti negalią turinčių asmenų įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje. Tyrimo objektas - negalią turinčių asmenų įsidarbinimo galimybės darbo rinkoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa žodžiu (interviu). Mokslinės literatūros analizės metodas naudotas siekiant atskleisti nagrinėjamos problemos teorines prielaidas.Apklausos žodžiu metodas leido ištirti respondentų nuomones apie neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, sunkumus, su kuriais susiduria neįgalieji ieškant darbo, darbo biržos darbuotojų reikalingą pagalba. Kokybinio tyrimo klausimai buvo užduodami nuosekliai nuo pradinio iki baigiamojo, respondentui atsakius į pradinį klausimą, užduodamas pirmos temos atveriantis klausimas. Tyrėjai vadovavo interviu ir buvo sudarę klausimyną, kurį aptarė su tiriamuoju. Interviu struktūra nebuvo griežta, t.y. sąlygas aptarė interviu dalyviai - tyrėjai ir apklausiamasis. Interviu papildomai buvo naudojami įvadiniai ir baigiamieji klausimai, kurie atliekant duomenų analizę nenaudojami, taip pat šalutiniai klausimai, kurių metu informacija patikslinama. Duomenys analizuoti, naudojantis kokybine turinio analize. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir remiantis apklausos žodžiu gautais rezultatais išskirtos trys pagrindinės kokybinio tyrimo temos: 1. Asmenų turinčių negalią vertinamos galimybės įsidarbinti; 2. Sunkumai, iškilę asmenims su negalia, ieškant darbo; 3. Pagalba, reikalinga asmenims su negalia, iš darbo biržos darbuotojų. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog dažniausios neįgaliųjų socialinės integracijos kliūtys yra subjektyvios (susijusios su nepakankamu švietimu bei profesiniu mokymu, darbo patirties stoka, darbdavių neigiamas požiūris į žmones su negalia, asmenų su negalia pasyvus gyvenimo būdas bei mažas judrumas, informacijos apie darbo rinką trūkumas) ir objektyvios (nepalanki ekonominė situacija, tinkamai įrengtų darbo vietų stoka, įstatymų spragos, prioriteto teikimas bedarbio pašalpoms, kitoms kompensacijoms, lengvatoms, asmeninės iniciatyvos bei motyvacijos stoka ir t.. Dažniausi skiriami išoriniai, socialiniai ir vidiniai asmenybės veiksniai, apsunkinantys asmenų su negalia įsidarbinimą darbo rinkoje.Darbo rinkoje mažai darbo vietų, tinkamų asmenims su negalia, jiems trūksta tiek profesinių, tiek praktinių įgūdžių, yra praradę profesinę kvalifikaciją. Mažas darbdavių ir asmenų su negalia bendradarbiavimas jiems darbinantis, nepakankama informacija darbdaviams, kaip įdarbinti asmenis su negalia. Daugumai žmonių su negalia trukdo neigiamos vidinės nuostatos: nepasitikėjimas savimi, neigiama savivertė. Kokybinio tyrimo rezultatai tai pat parodė, jog darbo biržos darbuotojai turėtų efektyviau padėti įsidarbinti asmenims su negalia, skirdami dėmesio negalią turinčių asmenų gyvenimiškų ir darbinių įgūdžių ugdymui, jų nuostatų keitimui, visuomenės švietimui. Darbo biržos darbuotojai turėtų padėti asmenims su negalia ne tik prisitaikyti prie darbo rinkos ieškant darbo, bet ir padėti atskleisti ir įgyti reikiamų įgūdžių darbui. Taip pat reikėtų stengtis stiprinti ryšius tarp darbo biržos darbuotojų ir asmenų su negalia siekiant keisti jų požiūrį į socialinį gyvenimą. Šiam tikslui reikalingas neįgaliųjų konsultavimas, darbdavių skatinimas suteikti pritaikytas darbo vietas ir sąlygas neįgaliesiems. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmuo su negalia; Darbas; Darbo rinka; Neįgalus asmuo; Užimtumas; Užimtumas /darbas; Įsidarbinimas; Employment; Labor market; Person with disability.

ENIn Lithuania the disabled people are identified as persons with congenital or acquired physical or mental disabilities, that constrain them from biking care of their personal and social life as well as from implementing their rights and exercising responsibilities completely either partially. Nonetheless, disabled persons, irrespective of the cause, character or expression degree of a disability, have the same rights as any other persons. People with disabilities present an inseparable part of the society and have equal rights with healthy people. Based on the data, presented by the Social Security and Labor Ministry, there were 258894 disabled people in the country in 2008. The work in fife of a disabled person takes a very important place, because it allows him or her feei better both psychologically and spiritually. Participation of disabled people in the labor market has always been a social problem. The inability to fulfill the need of self-realization in professional activities, restrains people with disabilities from becoming active in a social fife of the country. Even though the laws promote and ensure work and vocational education opportunities for disabled people, in reality they are not so effective, so that discrimination against disabled individuals in society still exists. Absence of a dear strategy, targeted on activating and empowering of disabled individuals as well as absence of conducive assistance system make a disabled person lose motivation and become a passive unemployed citizen, for whom integrating into a labor market becomes even more difficult. The research aim is to analyze employment opportunities for people with disabilities in the labor market. The research focus is opportunities of employment for disabled people in the labor market. Research methods include the scientific literature analysis and orai survey (interview).After analysis of the scientific literature and on the basis of the orai survey results, three main themes of qualitative research were revealed 1. Assessment of employment opportunities for people with disabilities. 2. Difficulties, that arose in the process of job search. 3. Assistance that employment office staff could render for people with disabilities. The results of qualitative research revealed that the most common barriers for persons with disabilities on the way to social integration are subjective (the priority of unemployment benefits, other compensations, concessions, lack of personai initiative, etc.) and objective (the negative economic situation, the lack of suitably organized working places, legislative gaps). The most frequently were distinguished external, internal and social personai factors that complicate the employment of disabled people on the labor market. The results of qualitative research as well showed that the employment office staff should render more effective assistance for people with disabilities, who are searching for job, drawing attention on acquisition of fife and work skills, on their attitude change as well as society education. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology