Avempace: arabų laisvamanio laiptai į dangų

LTStraipsnyje supažindinama su XII a. arabų filosofu, mokslininku, poetu ir gydytoju Ibn Bajja (lot. Avempace), padariusiu didelę įtaką ne tik arabų ir žydų, bet ir Vakarų filosofijos bei mokslo raidai. Lietuviškų filosofijos šaltinių apžvalga rodo, kad šis žymus mąstytojas Lietuvoje vis dar beveik nežinomas. Jis tik prabėgomis minimas vienoje ankstyvųjų viduramžių filosofijos istorijai skirtoje monografijoje. Siekiant užpildyti šią filosofinės žinijos spragą, straipsnyje pateikiami biografiniai Ibn Bajja’os duomenys, informacija apie jo platonišką politinę filosofiją, peripatetinę metafiziką ir pažinimo teoriją kaip etikos pamatą. Ibn Bajja moko, kaip gyvendamas prastoje valstybėje filosofas gali pasiekti tikrąją laimę, pažinimo formų laiptais pakildamas iki pat dieviškojo veikiančiojo intelekto ir su juo susiliedamas. Straipsnis baigiamas kritinėmis pastabomis ir tolimesnio tyrimo perspektyvos nurodymu bei išvada. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ibn Bajja (Avempace); Aristotelis; Forma; Pažinimas; Esmė; Ibn Bajja (Avempace); Aristotle; Form; Cognition; Essence.

ENArticle presents the 12th century Arab philosopher, scientist, poet and physician Ibn Bajja (Avempace) to the Lithuanian reading community; for he significantly influenced not only the development of Arab and Jewish philosophy but also that of the West. Nevertheless, as the survey of the Lithuanian philosophical literature shows, in Lithuania this philosopher is hardly known: mentioned only in one monograph on early medieval philosophy. In order to fill in the gap, the article proposes some concise information concerning Ibn Bajja’s life and philosophy. Starting with his political philosophy of Platonic origin it turns to his Peripatetic metaphysics and epistemology which constitutes the basis for eudemonistic ethics. In it Ibn Bajja teaches that living even in a bad state, the philosopher is able to reach genuine happiness by ascending the staircases of spiritual forms, or essences, up to the divine actual intellect and uniting with it. The article ends with some critical approaches to Ibn Bajja’s theory and prospect for some further inquiry. [From the publication]