Šiuolaikinės didaktikos kaita: istorijos mokymo pradiniame ugdyme didaktinės tendencijos

LTŠioje dalyje bendrajai monografijos problemai - didaktikos paradigminei kaitai - nagrinėti pasitelkiama atvejo analizė, t. y. analizuojama, kaip dėl šiuolaikinių mokymo ir mokymosi teorijų poveikio vyksta istorijos mokymo(si) pradinėje mokykloje virsmas. Remiantis didaktikos teorinėmis diskusijomis ir tyrimais, siūloma atlikti išsamesnę istorijos mokymo didaktinio tikslo ir turinio reviziją, atsižvelgiant į tai, jog XX-XXI a. sandūroje įgyvendinama konstruktyvizmu grindžiama istorijos mokymo(si) praktika. Istorijos mokymasis tyrinėjant ir plečiant savo žinojimą yra istorinių žinių tyrimo ir kūrimo procesas, kurio metu žinių, supratimo ir gebėjimų turėjimas laipsniškai pereina į konceptualų istorijos kaip mokslo disciplinos supratimą ir istorijos pažinimui reikalingų procedūrinių gebėjimų įgijimą. Taip apibrėžiamas istorinis raštingumas, kuris laikomas istorijos didaktikos tikslu. Šioje dalyje pateiktos istorinio mąstymo apibrėžtys, pristatyti tyrimais grįsti supratimo didinimo mechanizmai. Kokybiškai apibendrintos ir išskirtos keturios istorinio raštingumo ugdymo kategorijos: laiko tėkmės ir pokyčių per laiką samprata; priežasčių ir pasekmių ryšių samprata; istorijos šaltinių įrodymų patikimumo samprata; skirtingų istorijos aiškinimų perspektyvos samprata. Remiantis jomis, atlikta Pradinio ugdymo bendrosios programos (2008) istorijos srities turinio kokybinė analizė, kuri parodė, jog pradinio ugdymo istorijos turinys kelia nepakankamus žinių ir supratimo bei procedūrinių gebėjimų reikalavimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pradinis ugdymas; Istorijos didaktika; Istorinis raštingumas; Istorijos supratimo ugdymas; Primary education; History didactics; Historical literacy; Developing an understanding of history.