LTKūrybinėje visuomenėje kūrybingumas svarbus visose veiklos srityse, kur kūrybinė medžiaga tampa konkurencinio pranašumo pagrindu globalioje rinkos ekonomikoje. Mokinių kūrybingumo ugdymo pokyčius lemia ugdymo paradigmų, mokymosi aplinkos, bendrųjų ugdymo programų kaita. Kūrybingumas suprantamas kaip asmens savybių kompleksas, pasireiškiantis gebėjimu kelti naujas idėjas, nestereotipiškai mąstyti, greitai orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti originalius sprendimus. Sisteminis požiūris į kūrybingumą reikalauja sisteminiu požiūriu vertinti kūrybingumo ugdymo veiksnius. Technologinis ugdymas – integrali bendrojo ugdymo dalis. Jis siejamas su „darbo mokyklos“ idėja, darbų mokomuoju dalyku, amatų mokymu, politechniniu bei profesiniu mokymu. Technologijos apima materialinius resursus ir intelektualinį potencialą, mokslines ir patirtines žinias, darbo ir darbo organizavimo būdus. Technologinį ugdymą galima traktuoti ne tik kaip edukacinių, bet ir kaip socialinių veiksnių, skatinančių mokinių kūrybingumą, kompleksą. Faktorinės analizės metodu nustatyti šie V–VI klasių mokinių kūrybingumo ugdymo per technologijų pamokas socioedukaciniai veiksniai: dalyvavimas mokyklos bendruomenei svarbioje veikloje, estetinė veikla, bendravimas ir bendradarbiavimas, demokratiniai santykiai, savarankiška ir atsakinga veikla, individuali veikla, liaudies meno pažinimas, veiklos skatinimas, grupinė veikla. Svarbiausią įtaką mokinių kūrybingumo ugdymui turi du veiksniai: dalyvavimas mokyklos bendruomenei svarbioje veikloje (20,779 proc. sklaidos) ir dalyvavimas estetinėje veikloje (7,401 proc. sklaidos).Tačiau socialinė veikla turi beveik tris kartus didesnę sklaidą nei estetinė veikla. Mokinių kūrybingumą per technologijų pamokas daugiausia lemia socialiniai veiksniai. Iš devynių išskirtų veiksnių net keturi yra socialinio pobūdžio ir tik du (grupinis darbas, individualus darbas) – edukacinio. Du kūrybingumo veiksniai susiję su estetine-menine veikla (estetinio pobūdžio veikla, liaudies meno pažinimas). Technologijų mokytojai kūrybingumo ištakas sieja su mokinio interesais. Užduotys, atitinkančios mokinio interesus, skatina kūrybingumą. Technologijų mokytojai teigiamai vertina individualių ir grupinių metodų įtaką kūrybingumo ugdymui. Jie grupinio darbo metodus vertina kaip palankios mokymosi aplinkos kūrimo priemonę, teikiančią „grupinį džiaugsmą“. Kita vertus, mokytojai teigia, kad technologijų pamokose neįmanoma apsieiti ir be individualaus darbo. Technologinio pobūdžio darbai turi būti atliekami preciziškai, tiksliai. Jiems reikalingos didelės laiko sąnaudos. Todėl čia netinkami tie metodai, kurie skatina rungtyniavimą – mat tada gali nukentėti darbų kokybė. Mokytojų teigimu, technologinio ugdymo procese svarbus mokymasis bendradarbiaujant, individualus darbas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybingumas; Kūrybingumo ugdymo metodai; Kūrybingumo ugdymo veiksniai; Technologinis ugdymas; Creativity; Methods for creativity development; Technological education; Technological education, factors for developing creativity.
ENThe article analyses how technological education determines the creativity of 5th -6th formers. Technological education is an integral part of general education. It makes it possible for students to act creatively, to choose flexibly – which is essential for anybody regardless of their gender in the constantly changing socio-cultural environment -- and to be able to use simple technologies at a user level. The article considers the development of students’ creativity in a systemic approach. Technological education is perceived as a complex of social and educational factors determining students’ creativity. [From the publication]