LTKaip seniai žmogus gyvena žemėje, tokie seni ir mirusiųjų išlydėjimo į visuotinai tikėtą pomirtinį pasaulį papročiai. Tiesa, istorijos būvyje žmonių pasaulėžiūra, anapusinio gyvenimo samprata, mirusiųjų laidojimo būdas ir papročiai keitėsi. Seniausių duomenų apie tai pateikia archeologijos mokslo prakalbinta žemė. Laidojimo paminklų vietos, formos, jose randamos įkapės bei kulto apeigų pėdsakai padeda gana tiksliai nustatyti žmonių mąstysenos ir santykio su savo mirusiaisiais kaitos istorinius laikotarpius. Archeologų duomenis papildo mitologijos ir tautosakos medžiaga. Archeologai, folkloristai, mitologai seniausius lietuvių protėvių tikėjimo pomirtiniu gyvenimu bei jo vaizdavimosi duomenis šiandien yra gerai ištyrę. Etnografas tegali apibendrinti rašytinių šaltinių ir amžininkų liudijimus. Norėdami būti nuoseklūs, privalome apžvelgti lietuvių laidojimo papročių istorinę raidą nuo pat pirmųjų rašytinių žinių iki mūsų dienų. [Iš teksto, p. 106]Reikšminiai žodžiai: Laidotuvės; Laidojimas; Papročiai; Tradicijos; Apeigos; Tikėjimas; Gedulas; Etnografija; Istorinė raida; Šaltiniai; Tyrinėjimai; Regionai; Mažoji Lietuva; Funeral; Burial; Customs; Traditions; Rituals; Faith; Mourning; Ethnography; Historical development; Sources; Research; Lithuania; Regions; Lithuania Minor.