LTEtnodemografinio pobūdžio duomenų apie Lietuvos miesto šeimą XIX a. nėra gausu. Tai lėmė keletas priežasčių: 1) net tuometinė mokslo visuomenė šeimos sąvoką suprato nevienodai, duomenis fiksavo skirtingai, todėl jie yra sunkiai palyginami; 2) kitokia to meto statistikoje ir etniškumo samprata; 3) netgi bendrąją demografinę statistiką pavieniai entuziastai ir valstybinės institucijos įvairiais dešimtmečiais fiksavo ir kaupė nesilaikydami vienodų principų ir tęstinumo. Nors XX a. oficialiąją statistiką fiksavo įvairios valdžios, šių ydų ji jau beveik neturi, tačiau čia kai kada pasitaiko ideologinio bei etnopolitinio pobūdžio nutylėjimų, duomenų įslaptinimo, o kartais ir klastojimo. [Iš teksto, p. 41-42]Reikšminiai žodžiai: Miestai; Šeimos; Gyventojai; Namų ūkiai; Papročiai; Etnografija; Demografija; Etnodemografija; Gyventojų surašymai; Šaltiniai; Tyrinėjimai; Istorija; Cities; Families; Population; Households; Customs; Ethnography; Demography; Ethnodemography; Population censuses; Sources; Research; History; Lithuania.