Sigmundo Freudo psichoanalitinė meno kūrinio interpretacija

LTStraipsnyje nagrinėjamas savitas Sigmundo Freudo požiūris į meno kūrinio prigimtį, analizuojami pagrindiniai jo suformuoti psichoanalitiniai meno kūrinio interpretacijos principai. Ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas Freudo idėjų sąsajų su jo pirmtako Arthuro Schopenhauerio pasąmonės ir iracionalumo svarbą iškeliančiomis meno filosofijos idėjomis. Remdamasi lyginamosios analizės principais autorė parodo, kad Freudas meno esmę aiškindamas kaip pasąmoninę seksualinių instinktų simbolinę išraišką bei iracionalaus prado pasireiškimą, pratęsia ir konceptualizuoja Jenos romantikų, Schopenhauerio ir Friedricho Nietzsche’s plėtotas meno srities biologizavimo ir patologizavimo tendencijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichoanalizė; Iracionalumas; Meninė kūryba; Pasąmonė; Sublimacija; Psychoanalysis; Irrationality; Artistic creation; Unconscious; Sublimation.

ENArticle focuses on Sigmund Freud’s attitudes concerning the nature of an artwork. First, special attention is given to the interaction between S. Freud and his predecessor A. Schopenhauer, who generated the idea of philosophy of art by highlighting the importance of the unconscious and irrationality. By following the principals of comparative analysis the author reveals that S. Freud explained the essence of an artwork to be a symbolic expression of unconscious sexual insticts and irrational springs. So, Freud‘s explanation essentially follows the tendencies of biologization and patalogization expressed by the Jena Romantics, A. Schopenhauer and F. Nietzsche. [From the publication]