Tremties samprata ir literatūrinė jos reprezentacija XX amžiaus antrojoje pusėje. Lietuva ir Vokietija

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas tremties fenomenas dviejose Vidurio Europos literatūrose - lietuvių ir vokiečių. Pradžioje aptariami lietuvių išeivijos rašytojų ir intelektualų svarstymai apie tremtį. Išeivija tokiam aptarimui paranki ir dėl nedidelio, aprėpiamo dydžio, aktyvios literatūrinės veiklos, ir dėl palyginti ilgo jos egzistavimo laiko. Bet svarbiausia tai, kad ji intensyviai analizavo šią problemą. Be abejo, šitai daryti rašytojus vertė ne abstraktus interesas, o egzistencinė situacija ir noras ją apibrėžti. Tad lietuvių išeivijoje vykusi diskusija yra geras bet kurios išeivių bendruomenės savirefleksijos pavyzdys ir kartu - konceptuali bazė tolesniems tremties tyrinėjimams. Toliau keliamas klausimas, ar pokario Vokietijos poetus Paulį Celaną ir Johannesą Bobrowskį galima laikyti tremties literatūros atstovais ir lyginti su lietuvių išeivijos autoriais. [Iš straipsnio, p. 212]Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Nyka-Niliūnas; Emigracija; Išeivijos literatūra; Johannes Bobrowski; Johannesas Bobrowski; Lietuvių išeivijos literatūra; Paul Celan; Poezija; Politinė emigracija; Rumunų literatūra; Rytų ir Centrinės Europos literatūra; Tremties samprata; Tremtis; Vidurio Rytų Europos literatūra, XX a. antroji pusė; Vokiečių literatūra; 20 amžius; Alfonsas Nyka-Nilūnas; Central and Eastern European literature, 20th century second half; Diaspora literature; East-Central European literature; Emigration; Exile; German literature; Johannes Bobrowski; Lithuanian emigrant literature; Paul Celan; Poetry; Political emigration; Romanian literature; The concept of exile.