Материнская любовь как высшая ценность в лагерной лирике литовских и русских поэтов

LTStraipsnyje nagrinėjami antologijos "Tremtinio Lietuva" ir rusų poetų Aleksandro Tvardovskio, Anatolijaus Žigulino ir Varlamo Šalamovo eilėraščiai, kuriuose ryškus motinos motyvas, lyginamas jo įprasminimas, autorių požiūris į Sibirą. "Baudžiančio" Sibiro vaizdavimas lietuvių ir rusų lyrikoje daug kur panašus, nulemtas autorių socialinio statuso ir situacijos. Iki kančios, nevilties, mirties vieta, bet rusų poetams jis yra tėvynės dalis, o lietuviams - svetima erdvė, žemės pakraštys, gimtojo krašto priešingybė. Meilė motinai, vizijos, susijusios su ja, padeda represuotiesiems nenužmogėti. Lietuvių tremtinių lyrikoje motina yra atimtojo pasaulio centras, gimtųjų namų ir tėvynės atitikmuo. Jos paveikslas folklorizuojamas ir sakralizuojamas, lyginamas su Dievo motina, į svetimą šalį nutekančios nuotakos motina. Tačiau nepriimdami svetimos šalies socialinių ir politinių institucijų, lietuvių tremtiniai teigiamai vertina rusų žmones. Jie yra pasiruošę pamiršti čia patirtas kančias, o rusų poetai - už jas atleisti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aleksandras Tvardovskis; Anatolijus Žigulinas; Antanas Miškinis; Antologija „Tremtinio Lietuva“; Antologija „Tremtinio Lietuva“ (1990); Lagerio poezija; Lietuvių poezija; Motinos meilė; Rusų poezija; Sibiras; Varlamas Šalamovas; Alexander Tvardovsky; Anatoly Zhigulin; Antanas Miškinis; Anthology "Exile Lithuania"; Anthology "Exile Lithuania" (1990); Camp poetry; Lithuanian poetry; Mother's love; Russian poetry; Siberia; Varlam Shalamov.