Humanistinio ugdymo tendencijos muzikos pedagogikoje

LTŠiame darbe nagrinėjamos humanizmo tendencijos muzikos pedagogikoje, jo apraiškos įvairių istorinių laikotarpių ugdymo realybėje, humanistiniu aspektu trumpai apžvelgiama keletą svarbiausių muzikinio ugdymo sistemų. Straipsnyje nušviečiamas saviraiškos, kaip esminės humanizmo sąvokos, vaidmuo muzikos pedagogikoje. Atlikti tyrimai parodė, kad būtina ieškoti sprendimų, kaip tobulinti muzikos mokytojų gebėjimus, jų saviraiškos siekį humanizuojant muzikinį ugdymą. Žvelgiant į muzikinio ugdymo istoriją aiškėja, kad kai kurios praėjusio šimtmečio muzikinio ugdymo sistemos turi daug humanistinio ugdymo bruožų ir pasaulio bei Respublikos mokyklose yra naudojamos grynos ar sintezuotos. Be teigiamų savybių, jos visos, galbūt išskyrus E. Žak-Dalkrozo sistemą, turi esminį trūkumą – yra parengtos pagal profesionalųjį požiūri: pirma išmokyti muzikinės kalbos pažinimo, vėliau, tuo remiantis, – muzikos. Mes manome, kad reikėtų iš karto išmokyti muzikos. Tik visybinė prieiga leidžia pajusti, įžvelgti muzikoje žmogų. XXI a. humanistinės kultūros įtvirtinimas mokykloje yra vienas iš svarbiausių pedagogų, meno, mokslo darbuotojų, tėvų, Bažnyčios ir visuomenės bendrijos uždavinių. Muzika – dažniausia patiriamas ir įtaigiausias menas – vienaip ar kitaip daro įtaką vaikų, jaunimo estetiniam pasauliui, teigiamiems arba neigiamiems ugdytinio dvasinio gyvenimo komponentams. Todėl, remiantis visybiškais humanistinės muzikos pedagogikos pasiekimais, reikia iš esmės permąstyti muzikinio ugdymo kokybę, siekiant formuoti harmoningą asmenybę, gebančią tikrai nuoširdžiai pamėgti, suprasti, pamilti muziką, pajusti jos dvasinį vertingumą ir reikalingumą.Reikšminiai žodžiai: Humanizmas; Saviraiška; Muzikos pedagogika; Muzikinio ugdymo sistemos; Tendencies of humanistic education; Musical pedagogy.

ENThe paper deals with tendencies of humanitarian education in the pedagogics of music some basic systems of the education of music in the humanitarian aspect. The article discusses the role of self-expression as the most essential concept of humanism in the pedagogics of music. The conducted research showed that solutions must be sought on how to improve the competencies of music teachers and their aspiration to self-expression in humanising musical education. Overview of the history of musical education reveals that some systems of the education of music of the past century possess a lot of features of humanistic education and are used in the state schools in their pure or synthetic form. Apart from their positive features, all of them, except for E. Jaques Dalcroze system, have an essential drawback – they are developed on the basis of the professional approach: firstly, to teach the language of music and only then, on the basis of what was learnt, to teach music. We think that music should be taught right from the start. Only a complete access allows feeling and envisaging an individual in music. In the 21st century, establishment of humanistic culture at schools is one of the main tasks of pedagogues, art and science workers, parents, Church and public community. Music makes influence in one or another way on the aesthetic world of a child or young person and on positive or negative components of their spiritual life. Therefore, on the basis of complete achievements of the humanistic music pedagogics, the quality of musical education should be effectively reconsidered.