Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos imitavimo būdai

LTLDK valstybėje Renesanso ir Baroko epochų sandūroje iškilo lotyniškai rašęs poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Mathias Casimirus Sarbievius, 1595-1640), labiausiai išgarsėjęs poezijos knygomis "Lyrikos" (Lyricorum libri). Poeto eilės darė įtaką daugeliui to meto, o vėliau ir kitų kartų poetams, ypač tiems, kurie išaugo Vilniaus universiteto aplinkoje, kur netrumpą laiką dėstė ir pats Sarbievijus. Savo paskaitose, kurios išliko rankraščiuose, o dabar yra išleistos knygoje "Apie tobuląją poeziją" (De perfecta poesi), Sarbievijus daug dėmesio skyrė ir imitacijos problemai. Jis teigia, kad poezija yra ir didi dieviška paslaptis, kurią protu galima įminti tik iš dalies, ir meno rūšis, nes ji atkuria bei vaizduoja tikrovę. Tačiau poezija turi savitą vaizdavimo būdą - ji ne kopijuoja tikrovę, o pateikia tos tikrovės ar atskiro reiškinio galimą ar būtiną variantą. Iš visų menų vienintelė poezija neimituoja gamtos, o ją dar pataiso ir pagražina, nes ji vaizduoja reiškinius ne tokius, kokie jie yra, bet tokius, kokius gamta galėjo ar turėjo sukurti5. Taigi Sarbievijus mano, kad imitacija nėra aklas kopijavimas, o reiškinys, sukuriantis naują meistrišką kūrinį. Pats poetas savo mokytoju ir dvasiniu vadovu laikė Horacijų, o Sarbievijaus poezija, kuri buvo tarsi lobynas, talpinąs ir Antikos poetinį palikimą, ir krikščioniškojo pasaulio dorybių sistemą, buvo imituojama daugelio jo pasekėjų. [Iš straipsnio, p. 114-115]Reikšminiai žodžiai: Baroko literatūra; Imitacija; Imitavimas; Lotyniškoji Lietuvos literatūra, XVII a.; Lotyniškoji poezija; Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Sarbiewski, Sarbievius); Poezija; Sarbievijus; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Barocco literature; Imitation; Latin literature of Lithuania, 17th century; Mathias Casimirus Sarbievius (Sarbiewski); Poetry; Poetry in Latin; Sarbiewski.

ENThe problem of imitation has been of importance since the ancient times: the Romans followed the samples of Greek literature, whereas Roman literature became the source of inspiration for the poets of later times. In the Grand Duchy of Lithuania at the turn of the Renaissance and Baroque epochs the poet Mathias Casimirus Sarbievius (1595-1640), who wrote in Latin, became prominent, and his work Lyrics made the poet renown throughout Europe. The poetry of Sarbievius had a major effect on the creative disciples of Vilnius University, who often in their works imitated Sarbievius. Sarbievius' poetry most frequently is imitated in the works of dedicatory literature. These are works dedicated to the weddings, funerals of the GDL nobles, or are written for some other similar occasion. In these works the authors alongside their own creation tend to cite Sarbievius, sometimes verses, epigrams, stanzas or just lines are signed under another name. Thus, in most 17th century works, dedicated to special occasions, published by the printing-house of the Vilnius Academy, the verses of Sarbievius are cited, his poetry in the same way like the Antiquity masterpieces is used as a basis for creation. Sarbievius' verses as if revive the works written in prose, impart other, more varied colours and meanings into them, endow the rhythm of uniformly flowing long sentences with vivacity. Quotations of Sarbievius' poetry do not allow these works to be just the bombastic baroque-type verbiage. The quotations in the works of prose are a unique imitation of his poetry, interpretation of his generated thoughts, and transformation of poetic images. [From the publication]