Dailės temų parafrazės Alfonso Nykos-Nyliūno kūryboje

LTPrielaidas svarstyti apie poezijos ir dailės ryšius XX amžiuje lėmė komparatyvistiniai tyrinėjimai, susieti su menotyra ir literatūros mokslu. Įsidėmėtina Romano Jakobsono tezė apie analogiją tarp gramatikos vaidmens poezijoje ir geometrinės kompozicijos dailėje: abu diskursų būdai arba linkę į simetriškumą ir tvarkingumą, arba priešinasi bet kokiai kontrolei ir sutvarkymo pastangoms1. Pozityvaus ar negatyvaus struktūros vaidmens išskyrimas leido struktūralistams ir semiotikams gretinti verbalinius ir vizualinius diskursus, pavyzdžiui, įžvelgti Marcelio Prausto prozos ir impresionizmo dailės sąryšius. Algirdo J. Greimo nuomone, verbaliniame ir vizualiniame diskursuose naudojamas tas pats pamatinių taisyklių rinkinys, kurį lemia "tinklelis", pro kurį "perkošiame", kurio dėka skaitome ir identifikuojame figūras: šis „tinklelis“ įgalina mus perskaityti ir suvokti žmogiškojo pasaulio prasmes, jis "priverčia pasaulį kažką mums reikšti ir daro tai leisdamas mums atpažinti figūras kaip objektus, klasifikuoti jas ir susieti tarpusavyje, interpretuoti pokyčius kaip procesus, kurie yra priskirtini ar nepriskirtini subjektams ir t.t."2. [Iš straipsnio, p. 86-87]Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Nyka-Niliūnas; Dailė; Intertekstualumas; Išeivijos poezija; Komparatyvistika; Poezija; Struktūra; Vizualumas; Alfonsas Nyka-Niliūnas; Art; Comparative studies; Intertextuality; Poetry; Poetry of Lithuanian emigrants; Structure; Visuality.

ENWe can find many examples in the discussions of experts of literary and art theories where texts of poetry and painting are compared and the general semantic features are found. As Roman Jakobson noted, there is an evident analogy between grammar in poetry and the geometrical composition in art. Northrop Frye insisted that there are arts related to the dimension of time and related to space. Many important theses were formulated by the semioticians and other scholars interested in the interdisciplinary researches (e.g. Algirdas Julius Greimas declared that in the verbal and visual (plastic) discourses the same figurative "grid" should be found to identify and read the figures of meaning). In this article we are trying to disclose the role of paraphrases or quotations of the context of art which we can find in some poems from the book of verses Orfėjaus medis by Alfonsas Nyka-Niliūnas. Using literal quotations from the masterpieces of art (we may recognize them from the paintings of Fragonard, Watteau, and Titian), the poet not only translated the texts of plastic "language" into poetical metaphors; he also revived the poetical tradition giving priority to aesthetical values and broadened the limits of poetical imagination (specifying the figures related to general definitions of visuality - colours, perspectives of seeing and the opposite thematic values of light and darkness). [From the publication]