Funkcinės analizės principai muzikos ir literatūros kūriniuose
LTTyrimo tikslas - išanalizuoti muzikologinio funkcinės analizės metodo taikymo galimybes literatūros kūriniuose ir praturtinti literatūrinės kompozicijos sampratą. Straipsnyje pateikiama šiuolaikinė abiejų menų sąveikos klasifikacija ir plačiau apsistojama ties muzikos formų ir technikos analogų nagrinėjimo būdais literatūroje, būtent, be įprastinio istorinio lyginamojo metodo, pritaikomas funkcinės analizės metodas1. Literatūros ir muzikos menų sinkretinė kilmė, daugiaamžė bendra raida, laiko menų specifika, kūrybos proceso psichologija nulėmė daugelį šių meno rūšių panašumų, bet jų santykiai, kaip komparatyvistikos objektas, plačiau pradėti tyrinėti nuo XVIII amžiaus. XIX amžiuje jais ypač susidomėta ir filosofiniu, ir teoriniu, ir konkrečios raiškos aspektais, о XX amžiuje daugelis literatūrologuos mokyklų (rusų formalistai, vokiečių Geistesgeschichte, prancūzų tarpukario, Prahos struktūralistų ir kt.) analizuoja įvairius komparatyvistikos, tarp jų ir muzikos bei literatūros sąveikos, klausimus. [Iš straipsnio, p. 71]Reikšminiai žodžiai: Formos; Funkcinė analizė; Literatūra; Literatūrinė kompozicija; Metodas; Muzika; Muzikologinė funkcinė analizė; Taikymas; Application; Forms; Funcional analysis; Functional analysis; Literary composition; Literature; Method; Music; Musicological functional analysis.
ENThe aim of the investigation is to analyze the possibilities of applying the musicological method of functional analysis in literary studies and to enrich the concept of literary composition. For this purpose, a modern classification of interrelations between both kinds of art is presented, while ways of investigating possible analogies of musical forms and technologies in literature receive a more detailed discussion. Thus, alongside with the usual historical comparative method, that of a functional analysis is also employed. The conception of musical form as manifestation of the general logics of temporal arts, based on H. Riemann's school of functional analysis, received an especially interesting further development in the works by V. Bobrovskij: applying the method of functional identity, he presented a detailed analysis of both the functional-compositional and dramatic-expressive systems of levels in music, the nature of rhythm and peculiarities of tempo. The unity of functional levels is based on intonation links between different parts of form (these include relations of motive and rhythm formulae, intonation, nuances of timbre, tempo, dynamics, generic peculiarities and other ways of expression). Functions of rhythm, intonation, motive and artistic image get merged into each other on all the levels - theme, formal part and the whole composition. The method of functional analysis allows to understand deeper form development and reveal the concrete expressions of principles of general logics in temporal arts - composition, rhythm, and dramaturgy - on their different levels.Principles of functional identity allow to discuss such literary analogues of musical forms as period, two-part or three-part form, variations, rondo, sonata, etc. and certain systems of these forms as well as meaningful usage of some musical terms, which would not only facilitate more precise description of a literary composition, but would also reveal its bearing on the esthetical value of a certain literary piece. [From the publication]
