Pietinėse Radviliškio rajono šnektose vartojami palyginimai

LTŠnekamojoje kalboje, pasižyminčioje neoficialumu, spontaniškumu, emocingumu ir subjektyvumu (žr. Župerka 2012, 91–92), dažni pasakymai, kuriais būdo ar fizinis bruožas įvardijamas nurodant prototipinį to bruožo turėtoją. Pavyzdžiui, plačiai Lietuvoje sakoma gudrus kaip lapė, kvailas kaip avis, baltas kaip sniegas, sunkus kaip akmuo. Tokie pasakymai yra palyginimai. Tai meninės kalbos priemonės, kuriomis pagal bendrą (tikrą ar tariamą) ryškų bruožą, požymį sugretinamos dvi realijos. Pirmoji realija yra tai, kas lyginama, ji vadinama tema; antroji – tai, su kuo lyginama, arba vaizdas (Jasiūnaitė 1996, 6; Župerka 2012, 91–92). Pateiktuose pavyzdžiuose įvardyti tik vaizdai: išskirtinius ir ribotus protinius gyvos būtybės gebėjimus reprezentuoja gyvūnai lapė ir avis, tipiškiausiu baltos spalvos atstovu laikomas sniegas, o svorio etalonu – akmuo. Minties objektą žyminti tema, kuriai perkeliama lapei, aviai, sniegui ir akmeniui būdinga ypatybė, šiuo atveju nutylėta, bet akivaizdu, kad ja galėtų būti žmogus, jo kūno dalis. [Iš straipsnio, p. 69]Reikšminiai žodžiai: Leksika; Palyginimai; Pietinėse Radviliškio rajono šnektos; Semantika ir stilistika; Comparisons; Lexis; Lithuanian; Semantics and stylistics; Southern subdialects of Radviliškis region.