Nušvitusios meditatyvios sąmonės fenomenas ir daoizmas

LTSąmonės problematika straipsnyje nagrinėjama remiantis neveikimo ir savaimingumo modusais, kasdienės ir kontempliatyvios, paskendusios meditacijoje sąmonės specifika. Plėtojama daoistinė mintis, kad norint prasiskverbti prie tuščios sąmonės, reikia atsisakyti klaidingo žinojimo, siekti pirminio paprastumo, išgryninti širdį ir palikti joje vietos tik vieninteliam dalykui – Dao. Grindžiama mintis, kad daoizme nušvitusi sąmonė suvokiama kaip kasdienė sąmonė, kurią kiekvienas žmogus jau turi savyje ir gali aptikti išgryninus sąmonę nuo ją teršiančių minčių, baimių, troškimų. Nagrinėjant meditacijos ir meditatyvios sąmonės problematiką, teigiama, kad meditacijos tikslas – pasiekti širdies ir proto vienovę, tuštumą. Autorė argumentuoja, kad daoistus ir fenomenologus domina panašūs dalykai – pašalinių minčių, troškimų neblaškoma tuščia, tarytum išgryninta sąmonė, kurioje suskliaudžiamos antraeilės detalės ir visas dėmesys sutelkiamas į tai, kas svarbiausia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daoizmas; Fenomenologija; Sąmonė; Kasdienė sąmonė; Tyra sąmonė; Daoism; Phenomenology; Consciousness; Daily consciousness; Primordial consciousness.

ENPaper deals with meditative, aware consciousness in Chinese thought. The author shows that illuminated, pure, spontaneous consciousness in Daoism is treated as a consciousness of everydayness which isn’t totally different from ordinary consciousness. The author argues that mirror-like consciousness developed in Buddhist and Chan schools has analogies with concept of empty consciousness in Daoism as well as with phenomenological approach. While analyzing topic of meditation and meditative consciousness the author argues that such meditative consciousness can be both empty and totally fulfilled, and the emptiness of the meditative consciousness itself is potentially overflowed. The author reviews different methods of meditation popular Daoism and argues that their aim was similar – clear consciousness and unity of heart and mind. The author concludes that in Daoism and western phenomenology authentic consciousness considered as quiet, without presuppositions and anything accidental. [From the publication]