Vytauto Didžiojo karininkų kursai (1921–1933 m.)

LTKursų poreikis ir jų organizavimo pradžia. Karininkų rengimu ir jų tobulinimu susirūpinta pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tada kursai buvo rengiami esant reikalui, paskubomis, jie dažniausiai buvo trumpalaikiai. 1921 m. kovo 24 d. įsakyme kariuomenei Nr. 60 skelbiama, kad nuo balandžio 1 d. steigiami Aukštieji karininkų kursai. 1922 m. spalio 3 d. Steigiamasis Seimas priėmė seniai laukiamą kursų statutą. 1926 m. Aukštųjų karininkų kursuose prasideda naujas periodas – kyla sumanymas sujungti iki tol savarankiškai veikusius Aukštuosius karo technikos kursus (įsteigti 1924 m. sausio 1 d.), kuriuos sudarė statybos ir elektrotechnikos skyriai, ir Aviacijos kursus, kurie atsirado kaip išformuotos (1919 m. gruodžio 16 d.) Aviacijos karo mokyklos, įsteigtos 1919 m. sausio 24 d., tęsinys. Visus trys kursus, be skirtingos jų specifinės paskirties, vienijo bendras uždavinys – parengti kariuomenės daliniams kvalifikuotus specialistus, todėl manyta, kad visoms trims mokymo įstaigoms turėtų vadovauti vienas viršininkas, kurio kompetencijai būtų priskirtas visas karininkų korpuso mokymas ir tobulinimas.1926 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Aukštųjų karininkų kursų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų įstatymą (Aukštųjų karininkų D. L. K. Vytauto kursų statutas panaikinamas), kuriame teigiama, kad kursų tikslas – tobulinti karininkus ir rengti įvairius karo specialistus, kurių negali parengti Karo mokykla. Kursus sudaro šie skyriai: bendrasis, artilerijos, inžinerijos (su statybos ir fortifikacijos poskyriais), technikos (su ryšių ir automobilių poskyriais), aviacijos, kūno lavinimo dalies. Tačiau dėl organizacinių nesklandumų visi trys kursai galutinai buvo sujungti tik 1927 m. kovo 16 d. Kursams susijungus veikė 12 mokymo kabinetų ir laboratorijų. Surinkti eksponatai ir įrengti modernūs technikos įrenginiai sudarė galimybę ne tik teoriškai studijuoti reikalingas įvairių specialybių mokslo šakas, bet ir jas paremti praktika. 1923 m. liepos 15 d. Respublikos Prezidento A. Stulginskio įsakymu Nr. 74 kursai pavadinami „Aukštieji karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursai“. 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo metais pavadinami „Vytauto Didžiojo karininkų kursais“. Vytauto Didžiojo karininkų kursai nustojo veikti apie 1930‒1933 m. Šiuos kursus baigė 704 karininkai, taip pat jie baigė įvairius trumpalaikio ir ilgalaikio pobūdžio kursus. 1932 m. balandžio 1 d. Aukštuosiuose karininkų kursuose įsteigus Generalinio štabo skyrių kursai peraugo į Aukštąją karo mokyklą, kuri tik 1938 m. gruodžio 10 d. oficialiai (de jure) tapo Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštieji karininkų kursai; Kursų klausytojų laidos; Lietuvos kariuomenė; Specialios mokyklos; Statutas; Vytauto Didžiojo karininkų kursai, jų skyriai ir veikla; Įstatymai; Advanced officer courses; Courses' graduates; Higher Officers' Course; Laws; Lithuanian Armed Forces; Lithuanian army; Special schools; Statute; Vytautas Magnus Officers' Course, their divisions and activities.

ENThe level of training of the Lithuanian Armed Forces’ officers differed remarkably. Some of them attended Russian military schools in peacetime, while others took shortened courses at different schools in wartime. Also, there were volunteers from other countries. Apparently, it was necessary to equalize officers’ military skills and knowledge. On 21 January 1919, the regiments’ commanders and Kaunas Commandant were ordered to organize theoretical training for officers. On 15 January 1920, temporary course for pioneer and military drilling were launched in Kaunas. The first class of officers completed the course in May 1920. On June 15 of the same year, the military school started running a two-month course. Supreme Officer Course. To standardize officer training and education, oneyear Supreme Officer Course was launched on 13 April 1921 (discontinued in the period from 1930 to 1932). By the presidential decree of 15 July 1923, the course was renamed to the Grand Duke of Lithuania Vytautas Supreme Officer Course. To mark the 500th death anniversary of the Grand Duke Vytautas in 1930, the course changed its name to Vytautas the Great Officer Course. The course directors were as follows: Lieutenant General Maksimas Katche (1921), General Lenonas Radus-Zenkavičius (1922-1928), Colonel Vladas Skorupskis (1928-1929), Colonel Brunonas Štencelis (1929) and Colonel Stasys Dirmantas (1929-1933).A total of 704 officers, including 405 general training officers, 83 artillerists, 31 engineers, 46 technicians, 43 aviators and 96 physical training officers completed Vytautas the Great Supreme Officer Course. Additionally, they attended different specialized, long- and short-term and temporal courses for general and tactical theoretical and practical knowledge. The courses encouraged officers to learn individually, taught self-study methods to be later applied in military service, shaped military attitude and developed unified military doctrine. Nevertheless, general level of military training was quite low. The Lithuanian Armed Forces needed help of foreign military establishments. Despite considerable advantages, the studies abroad had their disadvantages. As the purpose and training programme of the Supreme Officer Course did not meet the requirements for higher military education, it was decided to establish a higher military training institution. Consequently, in 1931, the General Staff Department under Vytautas the Great Supreme Officer Course was established with the training programmes equivalent to those of foreign general staff academies. On 10 December 1938, President of the Republic of Lithuania Antanas Smetona announced the law of the Seimas of the Republic of Lithuania on changing Vytautas the Great Supreme Officer Course to Vytautas the Great Military School with the following aims: to provide higher military education, develop and improve military science and apply the results according to the state policy. [From the publication]