LTŠio straipsnio tikslas - ne pateikti lyginamąją 6-ojo dešimtmečio britų literatūrinės raiškos ir atitinkamų Antano Škėmos korinių analizę, bet suteikti skaitytojui kūrybinę galimybę savo paties iniciatyva paieškoti sąsajų ir išsiaiškinti, ar lietuvių išeivijos autoriaus kūryba, jei pasinaudosime XVII amžiaus anglų poeto - pastoriaus - metafiziko Johno Donne’o garsiąja metafora, išliko atskira sala, ar sudarė „gabalėlį kontinento, žemyno dalį“ (7,140). [Iš straipsnio, p. 146-147]Reikšminiai žodžiai: Absurdiškas humoras; Antanas Škėma; Antidrama; Avangardas; Britų pokario literatūra; Britų pokario metų literatūra; Egzistencinė filosofija; Harold Pinter; John Osborne; Kontekstas; Panašumai; Proza; Samuel Beckett; Skirtumai; „Naujosios bangos“ proza; „Įtūžusių jaunuolių“ literatūra; Absurd humour; Antanas Škėma; Antidrama; Avant-garde; British post-war literature; British postwar literature; Context; Differences; Existencial philosophy; Harold Pinter; John Osborne; Prose; Samuel Beckett; Similarities; „Angry young men“ literature; „New Wave“ prose.
ENThe article aims at describing the essential features of the British post-war literary context thus offering an additional field of inquiry, for the students and admirers of Antanas Škėma’s works in order to discover similarities or differences in the use of the artistic method. The comparative analysis, however, falls off the critical horizon of the author who seeks to provoke the readers into a dynamic activity of personal solution of the problem whether Škėma, an exile from Lithuania, remained, to quote John Donne, “an island ... entire of itself” or “a piece ofthe Continent, a part of the main”. The paper deals with the peculiarities and extravagances of the post-war prose and poetic writings, the choice having been made of such authors as S. Beckett, L. Dūmeli, W. Golding, and D. Thomas. The most extensive analysis focuses on the post-war avant-garde theatre of S. Beckett, H. Pinter, and J. Osborne. [From the publication]