Etiketo specifika XX a. Lietuvos kaimo jaunimo šokių vakarėliuose

LTMoralinis žmogaus veiklos ir elgesio vertinimas visais laikais turėjo didelę reikšmę žmonių bendravime. Ir šiandien bet kokioje socialinėje bendrijoje etiketo laikymasis yra viena iš bendravimo sėkmės sąlygų. Etiketas - tai elgesio taisyklės, suformuotos nuo seno įsigalėjusių - tradicijų ir papročių, kurie atspindi liaudies elgseną, žmonių tarpusavio santykius ir ryšius su aplinkiniu pasauliu, išreiškiančios elgesio normas ir parodančios, kaip jų laikomasi. Šiame straipsnyje nagrinėjamos etiketo raiškos formos jaunimo socialinėje bendrijoje. Jaunystėje, priešingai nei suaugusiųjų amžiaus tarpsnyje, jaunimo veikla glaudžiai siejasi su laisvalaikiu. Remiantis etnologiniais tyrinėjimais, vienas svarbiausiųjų XX a. jaunimo laisvalaikio suėjimų - tai vieši kaimo vakarėliai (šokiai). Juose kiekvienas Lietuvos _ kaimo jaunuolis siekė pasilinksminti, susitikti su draugais ir susirasti gyvenimo partnerį. Dėl pastarosios priežasties ypač buvo svarbu žinoti ir laikytis tam tikrų elgesio taisyklių bei moralės normų. XX a. sparčiai modernėjanti Lietuvos visuomenė ir kintanti sociokultūrinė aplinka modeliavo naujas žmonių tarpusavio santykius reguliuojančias moralės normas. Atsižvelgiant į šiuos procesus, straipsnyje gvildenama tradicinio etiketo transformacijos problema. Tyrimo tikslas - atskleisti lietuvių liaudies etiketo raiškos formas ir jų raidą Lietuvos kaimo jaunimo vakarėliuose XX a. Siekiant šio tikslo keliami tokie uždaviniai: 1) ištirti normatyvines jaunimo šokių etiketo funkcijas lyčių atžvilgiu; 2) atskleisti etnografinius regioninius jaunimo šokių etiketo panašumus bei skirtumus; 3) nustatyti jaunimo šokių etiketo raiškos bei jo normatyvinių funkcijų modifikacijas laiko kontekste. Pagrindinis šio darbo šaltinis - 1998-2004 m. autorės atlikti lauko tyrimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Pagal autorės sudarytus klausimynus apklausta 655 pateikėjai, gimę 1905-1985 m. Be to remiamasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus rankraštynų medžiaga bei Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriaus ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus aprašais apie XX a. pirmosios pusės jaunimo bendravimo papročius ir elgesio normas. Straipsnyje pabrėžiama, kad per visą XX a. Lietuvos kaimo jaunimo šokiuose labiausiai buvo vertinamas taktiškas, nuoširdus, dėmesingas, kultūringas lyčių elgesys vienas kito atžvilgiu. Netoleruotinas per didelis vaikino, o ypač merginos laisvumas ir nesivaržymas. Kita vertus, atlikti empiriniai tyrimai parodė, kad kai kuriais atvejais XX a. Lietuvos kaimo jaunimo šokiuose vyravo skirtingas pagarbos supratimas ir būta nevienodų jos išraiškos formų. Ypač tarpukariu buvo sureikšminamas merginos atsisakymas šokti su vaikinu. Tai prilygo vaikino orumo pažeminimui, kurį vaikinas bandė atstatyti, nepaisydamas jokių etinių normų. Merginai dažnai buvo taikomi netiesioginės (paliekama kito šokio vidury, išvadinama vulgariais žodžiais ir pan.) arba tiesioginės (tampoma už plaukų, gauna antausį, užpuolama einant namo ir pan.) prievartos veiksmai. Tokio elgesio forma ypač buvo būdinga XX a. pirmosios pusės Suvalkijos ir Žemaitijos vaikinams. Straipsnio pabaigoje daroma išvada, kad XX a. antrojoje pusėje, labiausiai paskutiniame dešimtmetyje, etiketo formos tarp jaunimo supaprastėjo, t.y. kiekvienas vakarėlio dalyvis galėjo laisvai rinktis jam patinkantį šokio partnerį, o šis galėjo atsisakyti šokti, jei kviečiantysis jam nepatiko. Ypač emancipuotomis tapo merginos, bet vaikinai tokio jų elgesio labai nesureikšmino.Galima prielaida, jog Lietuvos atgimimo priešaušryje minėtiems elgesio šokio metu pasikeitimams turėjo įtakos masinės informacijos priemonės, vakarietiškos kultūros plitimas, pasikeitęs gyvenimo būdas bei atsiradusi didesnė laisvė individo saviraiškai ir elgesiui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendravimas; Etiketas; Etinės normos; Jaunimas; Šokių vakarėliai; Communication; Dance parties; Ethic norms; Ethical norms; Etiquette; Intercommunication; Youth.

ENMoral evaluation of human activity and behavior all the time had a great meaning in people's intercommunication. Up to now in any social community one of intercommunication success conditions' is etiquette. Etiquette is the behavioral rules, which are normed by old customs and traditions, that reveal folks' behavior, peoples' interrelationship and relations with surrounding world, expresses behavioral norms and shows how these are being kept. In this article forms of etiquette's expression in youths social community are analysed. In youth differently from the adult age period young people activity closely links with free time. Based on ethnological research, one of the most important 20th century youth free time meetings were public dances. There every young person of Lithuanian village strived for entertainment, meeting with friends and finding a friend for life. Due to this reason one had to know and to keep to certain behavioral rules and moral norms. In the 20th century rapidly becoming modem Lithuanian society and changing sociocultural environment modelled new peoples' interrelationship and moral norms. Taking these processes into account, the problem of traditional etiquette transformation is being examined. The goal is to reveal Lithuanian's folk etiquette expression forms and their development in the 20th century Lithuanian village people dances. To fulfil this goal such tasks are set: 1) to analyse youth dance etiquette normative functions with the respect of gender; 2) to show ethnographical regional similarities and differences of youth dances etiquette; 3) to establish youth dances etiquette modifications of expression and normative functions in the context of time. The main source of this article is empirical research made by the author in the whole territory of Lithuanian Republic during the year 1998-2004. After the author's questionnaires 655 persons, bom from 1905 to 1985 were interviewed.Also the article is based on data from manuscripts of Vytautas Magnus University (VMU) Faculty of Humanities Department of Ethnology and Folklore, Institute of Lithuanian History department of Ethnology, Vilnius University library and ,Aušra“ museum in Šiauliai about the customs of youth intercommunication and behavioral norms in the first half of the 20th century. In the article it is emphasized that during the 20th century in Lithuanian village dances the most valued was sincere, tactful, attentive and cultured sex behavior in regard of each other. Not tolerated especially too great unconstraint and ease of laddie and lasse. On the other hand empirical research showed that during the 20th century in Lithuanian village youth dances in certain cases prevailed different understanding of respect and there were different its expression forms. Especially in the period of time between the two World Wars too much meaning was given to lasse's refusal to dance with the laddie. That was likened to lowering of dignity of a laddie. And the laddie tried to restore it ignoring ethical norms. There were applied indirect (the lasse was left in the middle of the other dance, the laddie shouted at her vulgar words, etc.) and direct (the lasse was pulled by the hair, she was slapped in the face, was attacked on the way home, etc.) means of violence. Such behavioral form was characteristic in the first half of the 20th century to the laddies of Suvalkija and Žemaitija. At the end of the article the conclusion is made that at the second half of the 20th century mostly during the last decade forms of etiquette among the youth became more simple: every dance participant could freely choose a dance partner one liked and the latter could refuse if disliked the inviting person. The lasses became much emancipated but the laddies have not paid too much attention to this.A possible prerequisite that in the 9th decade above mentioned behavioral changes during the dances were influenced by means of mass media, spread of western culture, changing way of life and appeared greater freedom to individual self expression and behavior. [From the publication]