Tarp meilės ir nebūties. A. Škėmos ir A. Landsbergio novelių mitologinės atramos

LTLiteratūrinio vaizdo alchemikas, ieškojęs žodžio magijos, prilygstančios spalvos ar linijos galiai, teatriniu herojų gestu ir scenovaizdžiu, perkrautu skaitytoją klaidinančios butaforijos, bandęs apčiuopti tragišką žmogaus būseną mirties prieangyje, A. Škėma novelių cikle „Čelesta“, dedikuotame motinai, išaukština meilę kaip vienintelę galimybę išsiveržti iš egzistencinio mirties, baigtinumo nuosprendžio. Mirties perpektyva, akcentuojama novelėse, jų personažams teikia sizifišką kančią. Ją autorius sąmoningai suintensyvina, kai herojaus būseną tarsi sustingdo maksimalios įtampos metu - retai kada leidžia herojui Išgyventi įtampos atomazgą ar pačios būsenos kaitą erdvę organizuodamas kaip priešiško, net ir fizinį veiksmą varžančio, būsenų kaitą stingdančio pasaulio simbolį. Šio ciklo novelė „Žilvinėėli“, kaip ir A. Landsbergio novelė „Trys psichiatrai pienių lauke“ varijuoja Eglės žalčių karalienės mitą. Ji yra simetriška atsvara Škėmos novelei „Žingsniai ir laiptai“, kurioje vyrauja neprasmingas ir cikliškai pasikartojantis, herojų įkalinanatis veiksmas - judėjimas iš apačios į viršų, kritimas ir klaidžiojimas atminties vizijose. Novelėje „Žilvinėėli“ išplėtotas neperžengiamos ribos motyvas yra susijęs su minėtos pasakos prasme. [Iš straipsnio, p. 137]Reikšminiai žodžiai: A. Landsbergis; A. Škėma; Algirdas Landsbergis; Antanas Škėma; Eglė žalčių karalienė; Egzistencializmas; Lietuvių išeivijos literatūra; Mitas; Mitologija; Modernizmas; Moteris; Novelių ciklas „Čelesta“; Novelė „Trys psichiatrai pienių lauke“; Novelės; Proza; Vandens simbolis; A. Landsbergis; A. Škėma; Algirdas Landsbergis; Antanas Škėma; Cycle of short stories „Čelesta“; Eglė, the Queen of serpents; Existentialism; Lithuanian exile literature; Modernism; Myth (fable); Mythology; Prose; Short stories; Short story „Trys psichiatrai pienių lauke“ (Three Psychiatrists in a Dandelion Field); Water symbol; Women.

ENThe article analyses the mythological backbone of the short stories of A. Škėma and A. Landsbergis. Both authors create an image of a woman migrating between the sacral and the secular worlds. The writers make variations on the theme of a Lithuanian folktale about Eglė, the Queen of Serpents, which retains the traces of mythical consciousness, and occasionally resort to allusions to Ancient or Christian myths. Using sacrum experiences of different cultures and poetically uniting them A. Škėma attempts to create a starting point - provide the support of belief in humanity for the reader, notwithstanding the existential scepsis and the controversial behaviour of demonised gods with human fate. In the short story “Three Psychiatrists in a Dandelion Field” („Trys psichiatrai pienių lauke“) A. Landsbergis also utilises the fairytale about Eglė, the Queen of Serpents, however he creates an image of “the leaving” in a different way. In the first place, he turns the Eglė myth itself into a psychological dominant of the protagonist of the short story - Jūra, excluding any other great narrative. Both authors harmonise the tones of different text types in their short stories. A. Škėma creates an emblematic image of a human being. He is concerned with the elevation of love. A.Landsbergis chooses the mystery of a specific woman, her injured individuality, and not that of an abstract humanity, thus beforehand setting the capitulating insight and the dėnouement of the short story. [From the publication]