Švietimo politikos samprata: teorinio ir praktinio požiūrio santykis

LTŠvietimo politikos konceptas yra plačiai vartojamas, tačiau retai tiksliai ir vienareikšmiai apibrėžiamas mokslinėje literatūroje. Dar daugiau sampratų skirtumų galima aptikti švietimo praktikoje. Švietimo politikos specifiką lemia istorinės krašto ir jo švietimo sistemos raidos aplinkybės, kultūros tradicijos, valstybės homogeniškumo arba heterogeniškumo laipsnis, joje gyvenančių žmonių mentaliteto ypatumai, šalies ekonominio išsivystymo lygis bei susiformavusi socialinė sankloda. Tyrimo problema apima klausimą: Kokios esminės švietimo politikos sampratos charakteristikos atskleidžia santykį tarp švietimo politikos ir švietimo praktikos? Tyrimo tikslas - išanalizuoti švietimo politikos sampratą, išryškinant teorinio ir praktinio požiūrio santykį. Tyrimo objektas - švietimo politikos samprata. Metodai Duomenys rinkti realizuojant kritines refleksijas raštu, duomenys analizuoti atliekant kokybinę turinio (content) analizę. Respondentai turėjo parašyti kritines refleksijas, atsakydami į tokį klausimą: „Kaip aš suprantu švietimo politiką? Kodėl?“. Šiame tyrime kokybinės turinio (content) analizės medžiaga - kritinių refleksijų tekstai. Imties dydis n=35. Respondentai turėjo atitikti šiuos kriterijus'. studijuoti tyrimo duomenų rinkimo metu; dirbti švietimo praktikoje; dirbti ne tik pedagoginį, bet ir vadovaujamą darbą. Respondentų charakteristikos: a) amžius 20-60 m. (vidurkis 39,2 m.); b) darbinis stažas (pedagoginis) 1-30 m. (vidurkis 12 m.). Pagrindinės išvados: 1) Teoriniu požiūriu švietimo politiką galima suprasti kaip esmines nuostatas, vertybes bei principus, apsprendžiančius konkrečios šalies švietimo sistemos vystymo strategiją, švietimui keliamus tikslus, kryptingus veiksmus.Švietimo politikai įtaką daro įvairių lygmenų švietimo vadovai, suinteresuotos grupės (mokyklos bendruomenės, darbdaviai, politikai ir kt) bei šalies sociokultūrinis kontekstas. 2) Švietimo politikos sampratos komponentės, kurios laikomos esminėmis švietimo politikos charakteristikomis: vertybės kaip švietimo politikos pagrindas', švietimo politikos tikslingumas; švietimo politikos kontekstualumas - apima skirtingus Švietimo politikos lygmenis ir yra orientuotos į skirtingą švietimo politikos kontekstą. Charakteristika - vertybės kaip švietimo politikos pagrindas: labiausiai atspindi siekiamosios švietimo politikos lygmenį ir yra orientuota į įtakos kontekstą, kuriame konstruojami politikos diskursai, apibrėžiama švietimo samprata ir jo socialiniai tikslai, formuojamas socialinis užsakymas. Charakteristika - švietimo politikos tikslingumas: atspindi faktiškosios politikos lygmenį ir yra orientuota į švietimo politikos dokumentų kūrimo kontekstą, kuriame socialinis užsakymas įgauna oficialių, legalių įstatymų, strategijų, nutarimų ir kitų politikos dokumentų pavidalą. Charakteristika - švietimo politikos kontekstualumas: atspindi naudojamosios politikos lygmenį ir yra orientuota į švietimo praktikos kontekstą, kuriame interpretuojami švietimo politikos dokumentai ir vyksta politikos „perkūrimas“, atsižvelgiant į kontekstą.3) Švietimo praktikai, skirtingai nei teoretikai, Švietimo politikos sampratoje sujungia: švietimo politikos charakteristikas (švietimo politikai būdingi tikslai, vertybės, kontekstualumas ir dichotominė sandara); švietimo politikos ypatybes, laiduojančias sėkmingą švietimo politikos įgyvendinimą (cikliškas švietimo problemų sprendimas, švietimo politikos analizė, decentralizacijos sąlygotos galimybės, interesų grupių įtraukimas į švietimo politiką, švietimo reforma orientuota į rezultatus, pusiausvyra tarp centralizacijos ir decentralizacijos, lygiateisis bendradarbiavimas tarp švietimo valdymo lygmenų bei racionalus finansinių išteklių paskirstymas); švietimo politikos probleminius aspektus (autokratiškumas, atotrūkis nuo realybės, nekompetentingumas, politikos savitiksliškumas bei dokumentų nefunkcionalumas). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politika; Praktinis požiūris; Teorinis požiūris; Švietimo politika; Švietimo subjektai; Education policy; Educational entities; Educational policy; Policy; Politics; Practical approach; Subjects of education; Theoretical approach.

ENGlobalization tendencies, involving the movement of free market and free capital, economical and social changes of modem global heighten new challenges for educational policy. Concept of educational policy is widely used, but rarely precisely described in scientific literature. Research question is the following: What essential characteristics of educational policy concept illuminates relation of educational policy and education practice? The research aim is to analyse concept of educational policy and to illuminate relation of theoretical and practical approach. Methods. Data were collected by writing reflections. Data were analysed by qualitative content analysis. Qualitative content analysis was performed in analyzing critical reflections and answers to the open question of the questionnaire. Content analysis refers to systemic performance of stages: 1) multiplex reading of the text; 2) exclusion of manifest categories and subcategories as well as their substantiation by the arguments extracted from the text; 3) interpretation of categories, involving subcategories. Sample size: n = 35. The qualitative research of the conception of educational policy enables revealing the dynamics of the conceptions of educational subjects, experiences, expectations and attitudes of educational subjects in respect of educational policy. Having performed the qualitative content analysis of critical reflections in answering the question ,Jlow do I understand educational policy? Why21 qualitative category was singled out. In the context of the research the qualitative content analysis of the given question allowed observing that practicians of education had not formed clear and united conception of educational policy. Distinguished subcategories of the conception of educational policy disclose different aspects.Some categories clearly express what educational policy is (e.g., strategic planning), others reflect different peculiarities of educational policy (e.g., participation of stakeholders, values in educational policy, contextuality of educational policy), the third ones express peculiarities of educational policy implementation (e.g., coherences of educational policy with change and гфзгт, implementation of educational polity goals, etc.). Some categories reflect certain problems in educational policy as well (e.g., decisions „from the top“ in educational policy, purposefulness of educational policy as well as the gap of educational policy from reality). Conclusions: 1) from theoretical aspect educational policy can be understood as essential attitudes, values and principles determining the strategy of the development of education system in a particular country, the goals set for education, and purposeful actions. Educational policy is influenced by the heads of different level education, stakeholders (school communities, employers, politicians, etc.) as well as socio-cultural context of a country. 2) The components of the conception of educational policy, which are considered to be essential characteristics of educational policy: values as the basis of educational policy, purposefulness of educational policy; contextuality of educational policy involve different levels of educational policy and are oriented to different contexts of educational policy. The characteristic values as the basis of educational policy mostly reflects the level of endeavoured educational policy and is oriented to the context of influence, in which discourses of policy are constructed, the conception of education and its social goals are defined, and social order is formed.The characteristic purposefulness of educational policy reflects the level of factual policy and is oriented to the context of creation educational policy documents, in which social order takes the shape of official legal laws, strategies, resolutions and other documents of policy. The characteristic contextuality of educational policy reflects the level of used policy and is oriented to the context of educational practice, in which the documents of educational policy are interpreted and the “re-creation” of the policy takes place, considering the context. 3) Practitioners of education differently from researches in the concept of educational policy reveal: a) characteristics of educational policy (goals, values, contextuality / contextualism and dichotomic structure are characteristic to educational policy); b) peculiarities of educational policy influencing successful implementation of educational policy (cyclic solution of education problems, analysis of educational policy, possibilities conditioned by decentralization, involvement of stakeholders into educational policy, education reform oriented to results, balance between centralization and decentralization, equal cooperation between levels of education management and rational distribution of financial resources); c) problem aspects of educational policy (autocracy, gap from reality, incompetence and non-functionality of documents). [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Edukologija / Education