Psichologinio smurto raiška mokyklos bendruomenėje

LTPsichologinis smurtas prieš vaikus yra viena iš aktualių problemų. Vis dažniau mokyklos bendruomenėje pasitaiko tokių elgesio apraiškų kaip pravardžiavimas, įžeidinėjimai, nuolatinis žeminimas ir nuvertinimas, pasityčiojimas, žodinė agresija ir pan. Psichologinis smurtas yra nepaprastai sudėtingas, sunkiai matomas, bet gerai jaučiamas dalykas. Psichologinį smurtą patyrę vaikai dažnai tampa uždari, abejingi, pasižymi dažna nuotaikų kaita, jų santykiai su tėvais ir draugais būna konfliktiški. Psichologinį smurtą bei jo aktualumą tiria užsienio (Papalia, Wendkos, 1990; Toby, Goldsmith, 2002; Kempe, 1978; Quinn, Tomita, 1997) bei Lietuvos (Sruoga, Jakubkaitė, 2002; Arlauskaitė, 1998; Kairienė, 2002; Valickas, 1997) mokslininkai, analizuojantys psichologinio smurto konceptą, atsiradimo priežastis bei jo įtaką socialinei vaiko raidai. Straipsnyje pristatoma psichologinio smurto raiška mokyklos bendruomenėje. Aptariama psichologinio smurto samprata bei jo atsiradimo priežastys ir .atkreipiamas dėmesys į vaiko socialinės adaptacijos sunkumus, kylančias problemas, atsiradusias patyrus psichologinį smurtą. Tyrimo problema apima tokius klausimus: Ar mokyklos bendruomenėje pasireškia psichologinis smurtas? Ar psichologinis smurtas neigiamai įtakoja tolimesnį moksleivio asmenybės vystimąsi? Kokie pagrindiniai psichologinio smurto raiškos skirtumai ir panašumai išryškėja moksleivių ir mokytojų subimtyse? Tyrimo objektas - psichologinio smurto raiška mokykloje. Tyrimo tikslas - atskleisti psichologinio smurto raišką mokyklos bendruomenėje. 87% moksleivių tvirtina, kad patiria psichologinį smurtą ir tik 17% apklaustų moksleivių mano, kad nesusiduria su psichologiniu smurtu. Moksleiviai labiau įžvelgia psichologinio smurto raišką mokyklos bendruomenėje, išryškindami mokytojų naudojamą psichologinį smurtą prieš juos.Moksleivių subimtyje išryškėjo, kad psichologinis smurtas dažniausiai yra naudojamas, kai mokytojas yra blogos nuotaikos. Tuo tarpu mokytojų subimtyje yra akcentuojama, kad psichologinis smurtas dažniausiai naudojamas, kai moksleiviai neklauso, triukšmauja, o jo raiška nepriklauso nuo nuotaikos. Mokytojų subimtyje išryškėjo, kad psichologinis smurtas neigiamai paveikia moksleivio socialinę adaptaciją, vaikas turi bendravimo problemų su kitais, mokymosi sunkumų, nepasitiki savimi ir kitais, darosi abejingas ir uždaras, tačiau vis dėlto dažnai pedagogai psichologinį smurtą naudoja kaip poveikio priemonę. Psichologinio smurto raiška labiau yra pripažįstama moksleivių subimtyje nei mokytojų. Pedagogai labiau linkę akcentuoti tai, kad psichologinis smurtas pasireiškia ne mokyklos bendruomenėje, o aplinkoje, kuri nėra susijusi su mokykla. Straipsnį sudaro 3 dalys - pirmoje teorinėje dalyje yra atskleidžiamos psichologinio smurto koncepto sudėtinės dalys, jo atsiradimo priežastys bei įtaka vaiko socialinei raidai, antroje metodologinėje dalyje - pristatoma psichologinio smurto raiškos tyrimo metodologija moksleivių ir mokytojų požiūriais, trečioje empirinėje - atskleidžiama psichologinio smurto raiška mokyklos bendruomenėje, lyginant moksleivių ir mokytojų rezultatus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; apklausa raštu; statistinė aprašomoji analizė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Mokykla; Psichologinis smurtas; Community; Psychological violence; School.

ENPsychological violence against children is one of the most actual problems. More often in the community of school we can find manifestations of such behaviour as nicknaming, indignities, constant abasement and belittling, mockery and verbal aggression. Psychological violence is a very complex, not clearly seen, but a very good felt thing. Children that felt psychological violence become indrawn, uninterested, feel fluctuations in their mood and their relationship with parents and friends are conflicted very often. Psychological violence and its actuality is studied by foreign ((Papalią Wendkos, 1990; Toby, Goldsmith, 2002; Kempe, 1978; Quinn, Tomitą 1997) and Lithuanian (Sruogą Jakubkaitė, 2002; Arlauskaitė, 1998; Kairienė, 2002; Valickas, 1997) scientists, who analyze the concept of the psychological violence, the reasons for it and its influence on the social development of a child. An article presents an expression of psychological violence in the school-community. Conceptions of the psychological violence and reasons for it are described. Attention is paid to the difficulties of the social adaptation of a child, to the problems rising due to the felt psychological violence.The research problem consists of the following questions: whether evidence of the psychological violence is seen in the school-community? Whether psychological violence has a negative impact on the further development of the personality of a schoolchild? What main differences and similarities of an expression of the psychological violence are seen in the samples of a schoolchild and a teacher? The object of the study - an expression of psychological violence in school. The aim of the study - to establish an expression of the psychological violence in the school-community. 87% of schoolchildren claim that suffer from psychological violence and 17% think they are not.Schoolchildren review an expression of psychological violence in the school-community more by pointing up the psychological violence used against them by the teacher. In the sample of schoolchild it was cleared out that psychological violence is mostly used when a teacher is in a bad mood, whereas, in the sample of a teacher is accented that psychological violence is mostly used when the schoolchildren do not listen to the teacher, make noise. Therefore, pedagogues do not think that an expression of the psychological violence has relation to the mood. In the sample of the teacher it was cleared out that the psychological violence negatively affect social adaptation of a schoolchild, the child has difficulties communicating with the others, faces difficulties in the process of learning, is unsure of oneself and distrust the others, becomes impassive and incommunicative, however, pedagogues use psychological violence as one of the methods of influence very often. An expression of the psychological violence is more faced in the sample of the schoolchild than the teacher. Teachers are tending to emphasize that psychological violence is asserted not in the community of school but in the environment that is not connected with the school. The article consists of 3 parts - the first one is the theoretical background, where constituents of the concept of the psychological violence, the reasons for it and the influence on a social development of a child are described; the second, methodological part presents methodology of the study of an expression of the psychological violence from the viewpoint of a schoolchild and a teacher, the third, empirical part presents an expression of the psychological violence in the school- community comparing results of a schoolchild and a teacher. [From the publication]