Religinė askezė Antano Škėmos prozoje

LTAntano Škėmos kūryboje matome ne vieną, nevienalytę transcendencijos sampratą. „Nakties tyla“ formuoja piktdžiugiškos šypsenėlės Dievą, Dievas čia „Tas, kuris prakeikia“, ir šešėliškos žuvusiųjų - aukų figūros įtaigiai varijuoja dostojevskišką priekaištų transcendencijai temą (Dostojevskio metafizikos poetiką čia primena ir tylos, tylinčio Dievo motyvas). XX amžiaus katastrofų patirtis - kontekstas, kuriame perinterpretuojamas pasaulėvaizdis, pasipriešinant normoms bei tradicijoms, liūdnai konstatuojant ontologinės tvarkos iliuziškumą. Tikrasis Dievas („Šviesusis“) „Nakties tyloje“ yra Šėtono nugalėtas dualistinėse grumtynėse, autoriui aktualizuojant mitologinius pasakojimus apie Ozirį ir Setą, Ormuzdą ir Arimaną. Pasaulį valdąs Šėtonas, jis esąs bailus ir nekovojąs atvirai su žmogumi, turinčiu tikrojo Dievo kibirkštį. Šėtonas, keršijąs žmogui priversdamas jį naikinti brolį, - tokia yra šiame apsakyme matoma karo filosofija. [Iš straipsnio, p. 29]Reikšminiai žodžiai: Antanas Škėma; Askezė; Dievas; Literatūros teksto interpretacija; Proza; Religija; Religiniai motyvai; Transcendencija; Antanas Škėma; Asceticism; God; Interpreting literary text; Prose; Religion; Religious motives; Transcendence.

ENThe article analysis the conception of God and transcendence in A. Škėma’s creative works. Here we see not one, but several heterogeneous conceptions of transcendence. “The Silence of Night” (“Nakties tyla”) creates a god with a malevolent smile, here the god is “the one, who anathematises”, and the shadowy figures of the dead and victims forcibly vary the Dostoyevsky-like topic of reproofs to transcendence. In “The Walk” (“Pasivaikščiojimas”) God resembles a Skinner-like experimenter - a biologist indifferently manipulating aquarium fish. There are doubts regarding the existence of objective reality. By far the most vivid conception of God is a distant and indifferent deistic demiurge, who has created the world and abandoned it. The biologist from “The Walk” is absent from a laboratory - “he is on holiday in Florida and won’t be back soon”. So, in the religious motifs of A. Škėma one may see a fascinating stratification of a voice, when the same utterance contains the questioning of faith, “protection” of God against man’s consumeristic treatment; a travesty of traditional forms of religious relation, the protection of tradition of faith from secularisation in the form of “humanistic” or Freudian religion. [From the publication]