Transcendencijos geismas A. Škėmos ir E. Levino kūryboje

LTAntanas Škėma plačiai egzistencialiai, kartais dramatiškai, siurrealistiškai ir net absurdo teatro maniem apmąsto reikšmingą Vakarų civilizacijos raidai Jokūbo laiptų metaforą ir plėtoja prielaidų neturinčio transcendencijos troškulio motyvą. Jokūbo kopėčių vizija virsta didžiąja A. Škėmos kelto parabole, kur kritikuojamos šiuolaikinio technikos pasaulio siūlomos gyvenimo prasmės ir bandoma racionalumo praradimo sąskaita atrasti anapusybę. Loginio tapatumo filosofija, remianti klasikinio mokslo ieškojimus, pasirodo tuščia ir klaidinanti sprendžiant ribinius žmogaus būties klausimus. Save pagrindžiančio, transcendentaliai angažuoto proto savimylą, mokslinių sprendimų nutolimą nuo žmogaus sielai ramybės neduodančių egzistencinių problemų, Kito praradimą ir dialogo krizę iki A. Škėmos parodė, apmąstė daugelis didžiųjų egzistencialistų: S. Kierkegaardas, J. P. Sartre’as, A. Camus. A. Škėma jų idėjas papildo vartotojiško pasaulio, racionalizuojančio totalitarizmo, platonizmo, hegelizmo ir psichoanalizės kritika bei parabolių ir paralogizmų, išreiškiančių transcendencijos troškulį, demonstracija. [Iš straipsnio, p. 20]Reikšminiai žodžiai: Antanas Škėma; Biblija; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Geismas; Kopėčios; Naujasis Testamentas; Pranašas Jokūbas; Senasis Testamentas; Transcendencija; „Apokaliptinės variacijos“; „Baltoji drobulė“; „Izaokas“; „Saulėtos dienos“; Anatans Škėma; Antanas Škėma; Bible; Craving; Ladder; New Testament; Old Testament; Prophet Jacob; Transcendence; „Apokaliptinės variacijos“ (Apocalyptic variations); „Baltoji drobulė“ (White Cloth); „Izaokas“ (Isaac); „Saulėtos dienos“ (Sunny Days).

ENOn the grounds of a biblical metaphor of Jacob’s ladder and its interpretation in the world’s religious and philosophical systems the article discusses the motif of thirst for transcendence in the creative works of A. Škėma. The vision of Jacob’s ladder turns for A. Škėma into the parables of a ladder to God (story “Sunny Days”, (“Saulėtos dienos”) and a ferry (novel “The White Cloth [Sheet]” (“Balta drobulė”), short story “Apocalyptic variations” (“Apokaliptinės variacijos”), which criticize the purports offered by the modern technical world and which are invoked seeking to discover the world beyond at the cost of abandoning the rationality. In A.Škėma’s works all the anthropomorphic semblances of God are absurd. The Supreme Being here remains Different, Different from others in a different way and for this reason he is absurd when considered by a rational mind. For this reason the relation with the Different Being and with God is possible only as an everlasting dialogue and in the same time as the craving for transcendence itself. In this respect A. Škčma’s conception of transcendence is akin to E. Levin’s theosophy. According to E. Levin Infinity within a man is the craving for Infinity and thereby a touch on transcendence, getting closer to something, which is not meant to be reached. [From the publication]