Transdisciplininis projektas: proveržis į mokslų ir praktikos sintezę?

LTAntrojoje XX amžiaus pusėje prasidėjo mokslo sričių (disciplinų, dalykų) integracijos procesai, apibūdinami multi-, poli-, pliurali-, inter-, tarp-, trans- discipliniškumo terminais. Parodoma, kad tarptautinis terminas „disciplina“ turi kur kas platesnę prasmę nei lietuviškas terminas „dalykas“, suprantamas kaip mokslo šaka ar sritis. Teigiama, kad svarbiausiu kriterijumi, leidžiančiu apibūdinti disciplinų sąveikų tipus, turi būti „disciplininio grynumo“ pažeidimo laipsnis, o transdisciplininis projektas, skirtingai nei kiti disciplinų integracijos tipai, „disciplininio grynumo“ reikalavimą atmeta iš principo. Parodoma, kad transdisciplininis projektas pirmiausia siejamas su siekiu akademinį mokslą orientuoti į pragmatinį socialinių reikmių tenkinimą, į jį įtraukiant neakademinius veiksnius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad stiprioji transdisciplininio diskurso versija, kuri pabrėžia poreikį gilintis į fundamentalius pasaulėvaizdžio klausimus ir siekia suvienyti visus mokslus, susiduria su rimtomis ontologinėmis bei epistemologinėmis problemomis. Išsakomas nuogąstavimas, kad dėl jų transdisciplininis projektas gali likti apologetinio pobūdžio ar tik euristikos šaltiniu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokslas; Dalykai; Disciplinos; Transdisciplininis diskursas; Transgresija; Science; Subjects; Discipline; Transdisciplinary discourse; Transgression.

ENSecond half of the 20th century witnessed discontent with rigid distinction between science specializations, thus science integration processes which can be described in terms of multi-, poli-, pliurali-, inter-, trans- disciplinary started to evolve. The article attempts to show that the international term "discipline" has a significantly broader meaning than the Lithuanian term "subject", which is perceived as a branch or field of science. It is maintained that the vulnerability degree of "disciplinary purity" should be the most important criterion which allows defining relation types of disciplines. However, conversely to other types of disciplinary integration, the transdisciplinary project rejects the requirement of "disciplinary purity" in principle. Moreover, the transdisciplinary project is first associated with striving to direct the academic science that it could satisfy the pragmatic social needs through introduction of non-academic factors.Also, the article points out that the “strong version” of the transdiciplinary project which focuses on the need to delve into fundamental questions of worldview and which attempts to consolidate all sciences faces serious ontological and epistemological problems. As a result, there is considerable danger that due to not solved epistemological problems, the transdisciplinary project is at risk to remain of apologetic character and a source of heuristics. [From the publication]

• Creative technologies entrapped by instrumental mind / Saulius Kanišauskas. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 1, p. 40-50.
• Dėmesys technologijoms: rūpestis ar technologija? / Saulius Kanišauskas. Santalka: filosofija, komunikacija. 2015, t. 23, Nr. 2, p. 139-148.
• Neįmanomumas : transgresyvaus subjekto pragmatika / Gintautas Mažeikis. Athena. 2006, Nr. 1, p. 97-111.
• Sinergetinio pasaulėvaizdžio kontūrai: (filosofiniai ir moksliniai aspektai) / Saulius Kanišauskas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. 447 p.
• Šeimos ir tautos tapatumas kaip socialinis kodas ir vertybė / Saulius Kanišauskas. Socialinių mokslų studijos. 2012, Nr. 4 (3), p. 937-952.
• "Šeimos kazusas", egalitarizmas ir žmogiškosios vertybės / Saulius Kanišauskas. Socialinių mokslų studijos. 2012, Nr. 4 (2), p. 489-501.
• Šiuolaikinė filosofija: globalizacijos amžius / sudarytoja ir atsakingoji redaktorė Jūratė Morkūnienė. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004. 331 p.
• Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba švietimo geo(filo)sofijos link / Zigmas Kairaitis. Geografija ir edukacija 2018, Nr. 6, p. 53-75.
• The Links between competences acquired through interdisciplinary studies and the needs of the labour market / Nijolė Putrienė. Socialiniai mokslai. 2015, Nr. 2 (88), p. 54-65.
• Vertybių erdvėlaikis: kaitos ir pastovumo problema / Saulius Kanišauskas. Filosofija. Sociologija. 2014, t. 25, Nr. 3, p. 164–173.