LTAtliktas kartografinių XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės vestuvių apeigų simbolinių veiksmų tyrimas ir arealinės jų korcliacijos leidžia palyginti juos su naujų laikų kartografinių tyrimų rezultatais. XX a. antros pusės vestuvių apeigų Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje tyrimas atskleidė, kad šiuose regionuose visuomenės kultūrinio tapatumo blogu tapo pilictiniai aspektai, nors iš dalies jie išliko konfesiniai. Simbolinių veiksmų pokyčiai vestuvių apeigose išryškino įsigalinčią lygiavą lyčių visuomeniniuose santykiuose. Atskleista, kad naujovės, nauji simboliniai veiksmai plito netolygiai: vieni jų kurioje nors vietovėje buvo populiaresni, o kitos naujovės tame areale buvo paplitusios mažiau. Tęsdami papročių tyrimus siekiame išsiaiškinti Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos pateikėjų atliekamų simbolinių veiksmų pokyčius lygindami juos su analogiškomis tendencijomis kituose regionuose. Šios studijos tikslu - nustatyti kultūrinio tapatumo raiškos bruožus Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje. Lyginant remtasi minėtais atliktais Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės Lietuvos vestuvių kartografiniais tyrimais. Tiriant Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos vestuves taip pat keliami uždaviniai atskleisti vestuvių simbolinių veiksmų perimamumą (tęstinumo ar naujojumo aspektais), interpretacijas ir arealines koreliacijas. [Iš teksto, p. 138]Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis tapatumas; Vestuvės; Vestuvių apeigos; Cultural identity; Wedding; Wedding ceremonies.
ENThe study discloses the formation of the socio-cultural identity of Samogitia and Lithuania Minor local residents (born and living in the surveyed territory) by analysing wedding ceremonies attributable to the period from the late 20th to the early 21st century. Some symbols used for rituals at weddings are "re"-constructive whereas others are modem practices. The aim of the present study is to reveal features of expression and discourse of cultural identity as well as their variations in Samogitia and Lithuania Minor from the 1990s to the early twenty-first century and compare them to relevant tendencies in other regions. The following tasks are set: to establish inheritance (their succession and novelty), interpretations and area-based correlations of wedding symbols. The key source of the study is the field material accumulated over 2008-2009 in Samogitia and Lithuania Minor. Material on the wedding referring to the period from the 1990s to the early 21st century was collected based on the questionnaire "Wedding Symbols" developed by the author. The respondents were local women who were bom and residing in the surveyed territory or relocated to the area aller marriage. All respondents are Lithuanian except one mixed family. Six interviews were attended also by the respondents' husbands and in a couple of them the husbands were more active than their wives providing some useful information. Weddings mentioned in the field investigation fall into three groups depending on their scale: grand scale (more than 50 participants), medium scale (30-50 participants) and small scale (up to 30 participants). In the 2nd half of the 20th century the news of a couple's wedding as well as the meeting and decision regarding its celebration reveal the significance acquired or created by the occasion (wedding): personal, private within the family, broader social, etc.The research into the decision making - whether the respondents decided to get married themselves or started from sharing the news with their parents (which often translates as permission request) - indicates that the tradition of asking for parents' consent to get married has still been uphold in Samogitia. [Extract, p. 165]