Les Sons du français et du lituanien : analyse comparée des traits articulatoires en vue de l’enseignement du lituanien aux francophones

• Lithuanian and French sounds: comparative analysis of articulatory features
• Lietuvių ir prancūzų kalbų garsai: gretinamoji artikuliacinių požymių analizė

LTStraipsnyje analizuojami lietuvių ir prancūzų kalbų garsų skirtumai. Tokia analizė aktuali, nes a) nėra nuoseklaus atitikimo tarp rašytinės ir sakytinės kalbos, net ir lietuvių kalboje, kuri turi gana jauną rašytinę kalbą, b) tarptautinė fonetinė abėcėlė ne visada gerai atspindi garsų tarimo skirtumus, c) garsų gretinimas suteikia galimybę besimokančiajam pastebėti svarbiausias ypatybes. Analizė rodo, kad abi sistemos turi reikšmingų skirtumų: daugelis garsų nesutampa. Tačiau skirtumai dažnai yra nedideli ir susiję su ortoepija. Atkreiptinas dėmesys į ilgųjų ir trumpųjų balsių trukmės ir kokybinių požymių skirtumus bei grafemų santykį su garsais. Iš priebalsių tarimo aspektu problemiški yra [l̪], [r, rj], [x, ɣ]. Juos tarti reikia pasimokyti atskirai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Balsiai; Mokymas; Prancūzų kalba; Priebalsiai; Tarimas; Consonants; French language; Learning; Pronunciation; Voices.

ENThe aim of this article is to analyze the differences between Lithuanian and French sounds and to provide a general outlook of the Lithuanian articulatory phonetics mainly intended for French speakers. Such a comparative analysis is relevant because (a) there is no consistent equivalent between written and spoken language, even in Lithuanian, which has a relatively young written language, (b) the international phonetic alphabet does not always accurately reflect differences in pronunciation, (c) the contrastive perspective helps learners to focus on differences that could be unnoticed. Besides the articulatory aspects, the orthographic issues where the spoken form cannot be directly deduced from the written form by a simple relation from grapheme to sound but depends on the graphemic context (mainly related to some assimilation processes) are given a special attention. The questions that remain controversial between Lithuanian phoneticians (such as the retroflex status of the phonetic counterparts of <š>and <ž>) are also mentioned. The comparative analysis shows that the two systems exhibit significant differences: most sounds are not shared. Nevertheless, differences are often slight, so that it is more an issue of orthoepics. Attention should be paid to the differences in the duration and qualitative characteristics of long and short vowels and the relation of graphemes to sounds. From the point of view of consonants, [l̪], [r, rj], [x, ɣ] are problematic, their pronunciation must be learned separately. The pronunciation of palatalized consonants as simple consonants, and not as clusters with [j] as the second element, is also challenging for French speakers. [From the publication]

• Dabartinių baltų kalbų pučiamieji priebalsiai ir afrikatos: akustinių požymių lyginamoji analizė / Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 144-175.
• Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
• Lietuvių ir latvių kalbų trankieji priebalsiai: lokuso lygčių rezultatai / Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Baltistica. 2015, t. 50, Nr. 2, p. 261-293.
• Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai / Jolita Urbanavičienė. Žmogus ir žodis. 2016, 1, p. 46-79.
• Lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės etalonai / Jurgita Jaroslavienė. Bendrinė kalba. 2015, 88, p. [1-17].
• Priebalsių akustinės ypatybės : palatalizacija ir balsingumas / Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė. Kaunas : Technologija, 2015. 310 p.
• Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės / Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė. Baltistica. 2017, t. 52, Nr. 1, p. 105-135.
• Vadinamųjų sutaptinių dvibalsių [ie uo] garsinė ir fonologinė sudėtis / Aleksas Girdenis. Baltistica. 2009, t. 44, Nr. 2, p. 213-242.