Daoistinės sąmonės specifika: neapibrėžtos, neveiklios, tuščios sąmonės fenomenologija

LTStraipsnyje nagrinėjama daoistinė sąmonės samprata, išryškinami jos bruožai: neapibrėžtumas, kintamumas, kontekstualumas, sąryšingumas su visais pasaulio reiškiniais ir įvykiais. Tokios sąmonės savybės nagrinėjamos pasitelkus populiarias ištraukas iš Zhuangzi teksto – sapną apie drugelį ir pasakojimą apie žuvų džiaugsmą. Taip pat išryškinamos sąsajos tarp daoistinio sąmonės neapibrėžtumo ir žinojimo reliatyvumo. Nagrinėjant daoizme populiarų kelionių motyvą argumentuojama, kad kelionės buvo traktuojamas kaip būdas išgryninti sąmonę, įveikti stereotipus ir prisirišimus, pasiekti nušvitimą bei ištirpti pasaulio bekraštybėje. Parodoma, kad siekiant šio tikslo daoistai vertino tiek tikrąsias keliones po pasaulį, tiek vidines, širdyje, arba sieloje vykstančias keliones. Galiausiai nušvitusi, tuščia sąmonė analizuojama per veiklaus neveikimo (wùwéi) ir savaimingumo (zìrán) sąvokas, argumentuojama, kad tokia sąmonė veikia natūraliai, spontaniškai, savaime, be pagalbos iš išorės, kontroliavimo, skatinimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sąmonė; Daoizmas; Reliatyvumas; Sąryšingumas; Neveikimas; Consciousness; Daoism; Relativity; Interrelation; Non-action.

ENArticle analyzes the Daoistic consciousness, emphasizes such features as indetermination, variability, contextuality, interrelation with all the phenomena and events of the world. Such features of consciousness are analyzed with the help of popular extracts from the Zhuangzi text a dream about a butterfly and a story about the fish joy. Also, the correlation between the Daoistic consciousness indetermination and knowing relativity is emphasized. During the analysis of popular Daoistic motive of travelling, it is stated that travelling was treated as a way of consciousness purifying, overcoming stereotypes and affections, seeking for brightening and melting in the immensities of the universe. It is shown that when reaching this aim, Daoists appreciated both the real trips around the world and inner trips, which happen deep in the heart or soul. Finally, a brightened, empty consciousness is analyzed through the concepts of nonaction (wùwéi) and spontaneity (zìrán); it is stated that such consciousness acts naturally, spontaneously, unconsciously, without the help from the outside, control or encouragement. [From the publication]